Siekiant užtikrinti teisingą nekilnojamojo turto pardavimo pajamų deklaravimą mokestiniams tyrimams buvo atrinkti 44 asmenys. Atlikus jau keletą kontrolės ir stebėsenos veiksmų nustatyta, kad asmenims teks papildomai sumokėti beveik 57 tūkst. Eur pajamų mokesčio.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) atlikto tyrimo metu buvo nustatytas atvejis, kai gyventojas bandė nepagrįstai pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

GPM lengvata taikoma nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms už parduotą gyvenamąjį būstą, kuriame gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį ir gautos pajamos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo yra panaudojamos kitam gyvenamajam būstui įsigyti.

Kauno AVMI atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad gyventojas 2020–2023 m. įsigijo septynis nenaujos statybos butus, juos suremontavo ir pardavė po 3–8 mėnesių. Kiekviename iš šių butų tikslu formaliai atitikti GPM lengvatos sąlygas jis trumpam deklaravo savo gyvenamąją vietą – nuo 2 iki 5 mėnesių, o vienu atveju tik 8 dienoms.

„Surinkti duomenys parodė, kad šie butai nebuvo naudojami nuolatinei gyvenamajai vietai – juos įsigyta ir parduota siekiant pelno. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad gyventojas šiuose butuose faktiškai negyveno, ką patvirtino ir nekilnojamojo turto pirkėjai,“ – teigė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Atsižvelgus į sandorių pasikartojimą, tęstinumą bei faktą, kad pajamos iš nekilnojamojo turto sudarė 80–91 proc. visų asmens pajamų, konstatuota, jog ši veikla turėjo verslo požymių. Per nurodytą laikotarpį gyventojas iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo beveik 700 tūkst. Eur pajamų.