Nuo kelių šimtų iki tūkstančių: Baltarusijoje įstrigusių vilkikų skaičiais toliau žongliruojama Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo kelių šimtų iki tūkstančių: Baltarusijoje įstrigusių vilkikų skaičiais toliau žongliruojama

2026-01-15 13:38

Lietuvai bandant išsiaiškinti Minsko sulaikytų Lietuvos vilkikų ir puspriekabių problemos mastą, institucijos ir vežėjai toliau pateikia skirtingus skaičius – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Be to, artėjant galimam įstrigusių transporto priemonių konfiskavimui, vežėjai skaičiuoja nuostolius, baiminasi bankrotų ir rengia ieškinį Vyriausybei. 

Erlandas Mikėnas
Erlandas Mikėnas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Naujausiais Lietuvos muitinės BNS pateiktais duomenimis, nuo pernai spalio pabaigos iki šiol iš Baltarusijos į šalį negrįžo 261 transporto priemonė. Tuo metu Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU), remdamasi Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ duomenimis, teigia, jog Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 2,7 tūkst. Lietuvos vilkikų ir puspriekabių.

700 mažesnių įmonių vienijanti Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, remdamasi dalies įmonių jai pateiktais duomenimis, BNS pranešė, jog Baltarusijoje įstrigę 913 transporto priemonių, bet ji toliau tikina, kad iš viso jų yra apie 4 tūkst. Anot „Linavos“ prezidento, IRU skelbiamas skaičius – „artimas“ asociacijos duomenims.

25 didžiąsias transporto įmones vienijantis Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) skaičiuoja, kad Minskas yra sulaikęs apie tūkstantį transporto priemonių.

Savo ruožtu BNS kalbinti vežėjai neigia informaciją, kad dalis vilkikų ir puspriekabių jau grįžo į Lietuvą ir kalba apie įmones bankrutuoti versiančius nuostolius bei artėjantį transporto priemonių konfiskavimą.

IRU: Baltarusijoje įstrigę 2,7 tūkst. vilkikų ir puspriekabių

Kaip teigiama sausio 6 dienos „Bamap“ laiške IRU, kurį turi BNS, Baltarusijos muitinės kontrolės zonose ir specialiai įrengtose  aikštelėse yra 1 tūkst. vilkikų ir 1,73 tūkst. puspriekabių.

„Tie skaičiai yra iš (Baltarusijos – BNS) muitinės komiteto, kuriuos Baltarusijos muitinė mato tiktai aikštelėse tose, kurios yra po jos priežiūra. Transporto priemonių, kurios yra kitose aikštelėse, kurių yra gal šešios, ir pas klientus tame skaičiuje nėra“, – BNS aiškino „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Asociacijos prašymu į Baltarusijos valstybinį muitinės komitetą bei transporto ir ryšių ministrą kreipėsi IRU ragindama paaiškinti vilkikų sulaikymo priežastis bei pateikti jų skaičių nurodant registracijos duomenis ir buvimo vietą.

„Transporto ministerijos pateikti skaičiai gali būti didesni. Bet aš darau išvadą, kad nematant tų aikštelių Baltarusijos muitinės departamentui ir nežinant, kiek yra pas klientus paliktų transporto priemonių, mūsų pateiktas skaičius – 4 tūkst. – yra realus“, – teigė „Linavos“ vadovas.

Baltarusijos muitinės komiteto gruodžio 11 dienos laiške IRU, kurį turi BNS, nurodoma, kad pernai spalio 29 dieną Lietuva „be perspėjimo“ uždarė sieną su Baltarusija ir pasilieka teisę bet kuriuo metu ją vėl uždaryti.

„Nekonstruktyvūs Lietuvos valdžios institucijų veiksmai lėmė stichišką Lietuvos krovininių transporto priemonių susikaupimą prie pasienio kontrolės punktų ir vietose, neskirtose transporto priemonių judėjimui bei ilgalaikiam jų stovėjimui“, – laiške teigė Baltarusijos muitinės atstovas.

Anot laiško, „saugumo“ sumetimais vilkikai buvo nukreipti į aikšteles. Be to, „Lietuvos pusė, prisidengdama įvairiais pretekstais, iš esmės reikšmingai riboja krovininių transporto priemonių pralaidumą per pasienio kontrolės punktus“.

„Mes vis dar palaikome ryšį su Baltarusijos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bei koordinuojame veiksmus su „Linava“, – komentare BNS sakė IRU atstovas Kamyaras Kompani (Kamjaras Kompanis).

Baltarusija nepaleidžia vilkikų ir puspriekabių, nes nori būti užtikrinta, kad sienos nebus vėl uždaromos. Mes esame už bet kokį sprendimą, kuris priimtinas Lietuvai, bet ta situacija, kuri yra dabar, tai yra visiškas absurdas.

Kaip teigė E. Mikėnas, Baltarusija nepaleidžia vilkikų ir puspriekabių, nes nori būti užtikrinta, kad sienos nebus vėl uždaromos: „Mes esame už bet kokį sprendimą, kuris priimtinas Lietuvai, bet ta situacija, kuri yra dabar, tai yra visiškas absurdas.“

Lietuvos muitinė neturi tikslaus negrįžusių transporto priemonių skaičiaus

Muitinės departamentas BNS pranešė, kad nuo pernai spalio pabaigos iki sausio 9 dienos į Lietuvą negrįžo 261 šalyje  registruota transporto priemonė, iš jų 79 vilkikai ir 34 puspriekabės priklauso „Linavos“ įmonėms, o 86 vilkikai ir 62 puspriekabės – ne jos narių turtas.

BNS rašė, kad pernai gruodžio pabaigoje departamentas skelbė mažesnį skaičių – 185, iš jų 91 vilkikas ir 49 puspriekabės priklausė „Linavos“ nariams, o dar 28 ir 17 – ne asociacijos nariams.

Muitinės departamentas BNS patikino, kad jis tuomet rėmėsi patikrintų 488 transporto priemonių duomenimis, kuriuos Muitinei pateikė Nacionalinis krizių valdymo centras, o jam – vežėjai ir Susisiekimo ministerija.

„Pradžioje „Linava“ ir kitos asociacijos teikė informaciją NKVC, vėliau papildomus duomenis siuntė ir Susisiekimo ministerijai. Lietuvos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, tad duomenimis keičiamės“, – BNS teigė NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

„Po Lietuvos muitinės paviešintų duomenų „Linava“ pateikė patikslintus duomenis apie vilkikus ir puspriekabes, sulaikytus Baltarusijos aikštelėse. Gruodžio viduryje papildomai gautame sąraše yra nurodytos iš viso 833 transporto priemonės. Nustatyta, kad visos papildomai įtrauktos transporto priemonės priklauso ne „Linavos“ narėms“, – komentare BNS nurodė Muitinė.

Ji pažymi, kad vežėjų pateiktame naujame sąraše buvo neatitikimų – nurodyti penki lengvieji automobiliai, taip pat devynios krovininės transporto priemonės, kurios, „Regitros“ duomenimis, jau išregistruotos.

Anot muitinės, ir pernai pateiktame sąraše buvo netikslumų: transporto priemonės kartojosi, nenurodyti jas identifikuojantys VIN numeriai, jos nebuvo išvykusios arba jau buvo grįžusios ir važinėjo Lietuvoje.

Departamento teigimu, jis neturi būdų pats suskaičiuoti tikslų Baltarusijoje esančių mašinų skaičių – muitinė gali tik patikrinti vežėjų duomenis ir pateikti negrįžusių transporto priemonių skaičių.

„Lietuvos muitinė nefiksuoja vilkikų grįžimo ar išvykimo statistikos, nes transporto priemonės gali laisvai judėti per ES teritoriją. Todėl muitinė negali savarankiškai pateikti tikslaus negrįžusių transporto priemonių skaičiaus“, – BNS teigė Muitinė.

„Muitinės veiklos prioritetas – krovinių kontrolė ir rizikų valdymas, o ne transporto priemonių judėjimo stebėsena“, – pridūrė ji.

„Linava“: vežėjai nenori dalintis konkrečiais duomenimis 

„Linava“ pernai gruodžio viduryje paprašė visų vežėjų pateikti jų sulaikytų transporto priemonių sąrašą, nurodant valstybinį  numerį, tipą (vilkikas, priekaba ar kita), galimą rinkos vertę, sulaikymo aikštelės vietą, ar jos priklauso asociacijai.

Kaip BNS pranešė asociacija, naujausiais jos apibendrintais duomenimis, tinkamai sąrašą pateikė 113 įmonių, nurodžiusios 913 Baltarusijos sulaikytų transporto priemonių: 410 vilkikų, 473 puspriekabes ir 30 kitų transporto priemonių (konteineriai, šaldytuvai, generatoriai, sunkvežimiai).

„Didžioji dalis šiuos duomenis pateikusių įmonių yra „Linavos“ nariai, tačiau dalis informacijos gauta ir iš vežėjų, kurie asociacijai nepriklauso. Svarbu pabrėžti, kad tai yra tik tie atvejai, kurie buvo oficialiai pateikti laikantis prašytos duomenų struktūros, todėl realus Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos transporto priemonių skaičius gali būti didesnis“, – komentare BNS teigė asociacija.

Daugiau kaip 700 mažesnių Lietuvos vežėjų įmonių vienijančios „Linavos“ prezidentas toliau tikina, kad bendras Baltarusijoje įstrigusių transporto priemonių skaičius yra apie 4 tūkst., iš kurių 1,25 tūkst. – vilkikai.

„Preliminariai buvo surinkti duomenys, kad apie 4 tūkst. transporto priemonių (sulaikė Minskas – BNS), juos noriai teikė vežėjai, kol nereikėjo įmonės pavadinimo, valstybinių numerių. Mums sunku paaiškinti, kodėl vežėjai nenori šitais duomenimis dalintis“, – BNS sakė E. Mikėnas.

Anot „Linavos“ prezidento, Minskas yra sulaikęs apie 60 asociacijos bendrovių turtą, o jų transporto priemonės sudaro „iki ketvirtadalio“ iš 4 tūkstančių.

„Vienos (transporto priemonės – BNS) yra Baltarusijoje po muitinės priežiūra, kitos paprastose aikštelėse, o labai nedidelė dalis puspriekabių yra pas klientus, kadangi pradėjus jas uždaryti, jos ir liko ten stovėti. Ir dar turime pabrėžti, kad vien 700 puspriekabių yra Lietuvos registracijos, bet (priklauso – BNS) Lenkijos vežėjams“, – BNS aiškino jis.

„Nors mes esam pati didžiausia asociacija pagal skaitlingumą, bet juk Lietuvoj yra virš 6 tūkst. transporto įmonių. Tai mes visų jų surinkti tikrai negalime.(...). Tačiau Muitinės departamento (...) įvardinti skaičiai yra žymiai mažesni nei rodo mūsų duomenys (...). Dvigubai, trigubai“, – teigė E. Mikėnas.

Kitų vežėjų organizacijų skaičiai – mažesni

25 didžiąsias transporto įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad Minskas yra sulaikęs iki 200 aljanso įmonių Lietuvoje registruotų automobilių.

„Mūsų skaičiavimais, mes turime iki 200 vienetų transporto priemonių. Čia įeina ir vilkikai, ir puspriekabės (...). Labai sunku, žinokit, pasakyti, (kiek Baltarusijoje yra Lietuvos vilkikų ir puspriekabių – BNS). Matot, šitie skaičiai, jie yra labai labai žongliruojami. Mano vertinimu, turbūt turėtų būti apie tūkstantį transporto priemonių arba iki tūkstančio, bet ne daugiau“, – BNS teigė P. Drižas.

Jo teigimu, nė viena organizacijos narių transporto priemonė iš aikštelių Baltarusijos pusėje nebuvo išleista ir į Lietuvą negrįžo.

„Situacija yra tokia, kad dabar toliau sukasi tas vadinamas skaitliukas dėl tų parkavimo mokesčių ir ieškoma toliau yra išeičių, ką čia daryti. Derinamės, kalbamės ir su Vyriausybe, ir su kitais vežėjais. Tai kol kas status quo“, – aiškino TTLA generalinis sekretorius.

Savo ruožtu 460 įmonių vienijančios Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius teigia, kad į ją kreipėsi 23 įmonės – ne tik jos narės, prašydamos pagalbos dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų, tačiau daugelis jų jau grįžo į Lietuvą dar iki Minskui sulaikant.

„Iš pat pradžių nebuvo tos sienos uždarytos ir kažkokia dalis mašinų sugrįžo (...) per porą dienų tiesiog atsitiktinumo dėka“, – BNS teigė S. Žilius.

„Šią dieną gal kokių poros įmonių tik (sulaikytos mašinos – BNS) (...), tačiau ne visų įmonių savininkai kreipiasi į asociacijas, kai kurie tiesiog nori būti šešėlyje labiau, nenori viešintis“, – pridūrė jis.

S. Žilius sako, kad sąjunga nerinko konkrečios informacijos apie negrįžusius automobilius ar patirtus nuostolius – tai bus galima suskaičiuoti tik Minskui paleidus arba konfiskavus visus vilkikus ir puspriekabes.

„Mes tos informacijos (apie automobilių numerius – BNS) ir nerinkome, nes tai būtų mums perteklinė informacija, mes tik norėjome išgirsti pavojaus signalą, kiek gi tų įmonių yra, ar čia 60 milijonų nuostolis, ar 6 milijonų nuostolis, ar 60 tūkstančių nuostolis“, – aiškino Lietuvos vežėjų sąjungos vadovas.

Vežėjai: gresia transporto priemonių konfiskavimas, įmonių bankrotas 

BNS pakalbino apie 10 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų. Kai kurie jų teigė, kad į Baltarusiją iš viso nevykdo, o kita dalis tikino, jog vilkikų ir puspriekabių į Lietuvą susigrąžinti negali nuo pernai spalio pabaigos–lapkričio pradžios, kada Vilnius dėl kontrabandinių balionų antplūdžio laikinai uždarė sieną su Baltarusija, o Minskas uždraudė ten esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį.

„Linavos“ tinklapyje skelbiant, kad Baltarusijos kryptimi važinėja aštuonios asociacijos narės, tačiau bent keturios jų – „Autvida“, „Jotvainis“, „Dananta“, „Transporto Lyga“ – BNS sako to nebedarančios jau kurį laiką.

Kazlų Rūdoje registruotos ir daugiau nei 20 transporto priemonių iš Baltarusijos susigrąžinti negalinčios įmonės „Blokas“ vadovas Artūras Kaušikas sako, kad įmonė skaičiuoja apie 60 tūkst. eurų nuostolių, o dar didesnį galvos skausmą kelia artėjantis keturių mėnesių terminas, kai į šalį įvažiavusios transporto priemonės pagal Baltarusijos įstatymus privalo išvykti arba yra konfiskuojamos.

„Mes ne kokie altruistai ar labdaros organizacija, kuri 30 metų dirbo tam, kad paskui dėl kažkokių mūsų pareigūnų ir valstybės aplaidumo viską prarastume (...). Ieškosime, kas už tai atsakys“, – BNS sakė A. Kaušikas.

Jo teigimu, įmonė „Linavai“ ir NKVC teikė visą informaciją, tačiau jį stebina kai kurių didesnių bendrovių sprendimas savo duomenų neviešinti: „Vien ant pirštų suskaičiavus kelių didesnių ar vidutinių įmonių automobilius galima suskaičiuoti 300 ar 400 įstrigusių transporto priemonių.“

Šiuo metu nėra prasmės mokėti už stovėjimą, nes jie tiesiog nepaleidžia mašinų. Vilties teoriškai dar yra... Bet viskas priklauso nuo mūsų valdžios, ar jie norės padėti savo verslui.

Anot Šalčininkuose registruotos įmonės „TPG1“ vadovo Tomo Prokopovičiaus, Baltarusijoje šiuo metu sulaikyta didžioji dalis bendrovės turto – 13 iš 18-kos vilkikų ir 26 puspriekabės.

„Praktiškai priekabų nebeturime, veikla yra paralyžiuota. Sąskaitas pradėjome gauti už stovėjimą, dar mėnesis ir reikės bankrutuoti“, – BNS sakė T. Prokopovičius. – „Šiuo metu nėra prasmės mokėti už stovėjimą, nes jie tiesiog nepaleidžia mašinų. Vilties teoriškai dar yra... Bet viskas priklauso nuo mūsų valdžios, ar jie norės padėti savo verslui.“

Klaipėdos logistikos įmonės „Novatransa“ direktorius Laimonas Maceikis sako, kad šiuo metu Minskas yra sulaikęs vieną bendrovės vilkiką iš 26-ių. Jis piktinasi, kad kroviniai toliau važiuoja geležinkeliais. 

„Aš savo vilkiką paaukočiau, kad uždarytų tą sieną, išardytų geležinkelį ir padarytų vieną sykį tvarką (...). Kadangi mus areštavo, o visi kiti toliau važiuoja ir iš to daro verslą, tai šitaip negražu“, – BNS sakė L. Maceikis.

Anot jo, artėjantis automobilių konfiskavimo procesas kelia nerimo: „Nors kol kas nėra veiksmų dėl konfiskavimo, tai yra tiksinti bomba.“

Vilniaus „Lentransos“ direktorius Aleksandras Vasilevskis guodžiasi, kad į Lietuvą negrįžta tik vienas jo bendrovės vilkikas ir puspriekabė: „Pas mane yra nedaug iš tikrųjų, bet yra įmonių, kurių po 30, 20 mašinų stovi.“

Verslininkas pabrėžė, kad informacija, jog dalis sulaikytų automobilių jau grįžo į Lietuvą, yra netiesa: „Jie (baltarusiai – BNS) neišleidžia transporto ir laukia susitarimo ministrų lygiu.“

Pasak 7 vilkikų ir 13-14 puspriekabių į Lietuvą negalinčios susigrąžinti Baltosios Vokės įmonės „Logaris“ vadovo Mareko  Kislovskio, bendrovė jau yra sumokėjusi 20 tūkst. eurų už jų stovėjimą aikštelėse.

„Manau, kad padovanosiu (vilkikus ir puspriekabes – BNS) Baltarusijai, nes niekas nevyksta. Jeigu reikės apmokėti visas susikaupusias sumas (už stovėjimą – BNS), tai nebus verta atsiimti tų vilkikų“, – BNS sakė M. Kislovskis.

Ruošiasi teikti ieškinį

BNS rašė, kad Minsko režimas nukreipė vilkikus ir puspriekabes į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų dienos mokestis, o vežėjams nesulaukiant konkrečių veiksmų iš Lietuvos valdžios, jie svarsto galimybę teikti Vyriausybei ieškinį dėl nuostolių kompensavimo, jei nepavyks susitarti taikiai.

„Linavos“ prezidentas BNS pranešė, kad vežėjai jau pasirinko advokatų kontorą, tačiau dar nepasirašyta sutartis, todėl detalių atskleisti negali: „Dirbame tuo klausimu, skaičiuojame nuostolius“.

E. Mikėnas gruodžio pradžioje BNS yra sakęs, kad vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų.

Lietuvos vežėjų sąjungos vadovo S. Žiliaus teigimu, sąjunga kviečia vežėjus prisijungti prie grupinio ieškinio: „Teisingas kelias – nemitinguoti, nesidraskyti su šūkiais ar kuo nesimėtyti, tačiau teisės dalį palikti teisininkams (...). Tačiau pagrindinis klausimas – iš ko gi čia reikalauti to atlyginimo?“

Tuo metu „Novatransos“ direktorius L. Maceikis sako, jog neskubės jungtis prie ieškinio: „Aš santūriai laukiu situacijos sprendimo, nes mano situacija nėra tragiška. Šaukti galime daug, bet reikia kažkokį sprendimą rasti.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra