Anot Gabrieliaus Gorbačevskio, „Ignitis grupė“ nepakankamai skyrė dėmesio ESO valdomam elektros tinklui.
„Iš mūsų pusės, nors ESO atsako už 45 proc. pajamų, mano nuomone, „Igničio grupės“ veikloje per mažai buvo skiriama dėmesio ir yra vis dar per mažai skiriama dėmesio tinklams. Pasakyčiau, kad į kai kuriuos dalykus, kurie, mano asmenine nuomone, ne tiek daug šiuo metu atneštų naudos, yra dedama (dėmesio – BNS) ir komunikacijoje, ir investicijose“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje trečiadienį sakė viceministras.
„Nežinau, ar čia tikrai ESO vadovybės atsakomybė, bet ir kažkur aukščiau“, – pridūrė jis, atsakydamas į Seimo nario Vitalijaus Šeršniovo klausimą, kaip ministerija vertina ESO vadovo Renaldo Radvilos atleidimą.
G. Gorbačevskis konkrečiai neįvardijo, į kuriuos projektus, jo nuomone, „Ignitis grupė“ investuoja per daug.
Kalbėdamas apie sprendimus, kad stichijų sugadinto elektros tiekimo atstatymas užtruktų trumpiau, viceministras minėjo, jog reikėtų du kartus didinti brigadų skaičių.
„Reikėtų dvigubinti brigadų skaičių nuo 300 iki 600, nes tikrai galima pasitelkti privačius rangovus, bet savaitgaliais jie kartais atsisako darbus vykdyti. Reikia stiprinti paslaugas valstybės įmonėse ir grąžinti tai, kas buvo anksčiau – kai kiekviename rajone ESO buvo avarinės brigados“, – kalbėjo jis.
Utenos meras Marijus Kaukėnas posėdyje pritarė, kad reikia didinti brigadų skaičių, tačiau kartu pabrėžė, kad ESO turėtų pasirašyti išankstinius sutarimus su rangovais dėl pagalbos tvarkantis su audrų padariniais.
Kaip rašė BNS, Utenos regionas buvo vienas labiausiai paveiktų rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios audros.
G. Gorbačevskis, be to, mano, kad kariuomenės pasitelkimas tvarkantis su didelės audros padariniais turi būti greitesnis.
„Šį kartą buvo pasitelkta kariuomenė, bet, mano nuomone, tie algoritmai turėtų būti automatiški ir greičiau suveikti, nes buvo po penkių dienų pasitelkta, o iki tol vyko derinimas ir kai kurie sprendimai neįvyko. Turi būti greičiau. Kariuomenė tikrai turi savo techniką. Gal ne patį tinklą (kariuomenė turėtų – BNS) atstatinėti, bet paruošti tuos medžius nukritusius, pašalinti“, – kalbėjo viceministras.
Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė teigė, kad tvarkantis su audros padariniais trūksta aiškaus algoritmo tarp institucijų, tarnybų, kas už ką atsakingas.
Anot jos, įstatymuose turėtų būti įtvirtintas elektros atkūrimo prioritetas ryšio infrastruktūrai, be to, būtina atnaujinti technologiją, kuri teikia ryšį valstybės tarnyboms.
„Valstybinis kritinis ryšys šiuo metu veikia ant senos kartos technologijos – 2G. Jam palaikyti išleidžiamos tikrai didžiulės lėšos. Jau dabar turi būti parengtas planas ir finansavimo mechanizmas, kaip tas ryšys, kuris skirtas greitosios pagalbos, ugniagesių, policijos susisiekimui, kuris dabar vyksta telefoninių skambučių ir žinučių pagrindu ir kuriuo neįmanoma siųsti duomenų, kaip imamasi priemonių nedelsiant jį atnaujinti“, – posėdyje kalbėjo ji.
„Dabar atidėti planai (atnaujinti technologiją – BNS) ankstesnės Vyriausybės iki 2031 metų, tai turėtų būti peržiūrėta“, – pridūrė RRT pirmininkė.
BNS skelbė, kad ESO valdyba praėjusį ketvirtadienį nusprendė atleisti bendrovės vadovą Renaldą Radvilą, o penktadienį atsistatydino ir pati valdyba.
„Ignitis grupės“ atsakomybės klausimą dėl audros padarinių taip pat kėlė finansų ministras Taurimas Valys, premjeras Mindaugas Sinkevičius bei kai kurie kiti politikai. Grupės vadovas Darius Maikštėnas praėjusią savaitę teigė, kad norint ateityje pasiruošti tokio masto stichijai reikia naujų politinių sprendimų – po 2024 metų audros numatytų priemonių nepakanka.
BNS rašė, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
(be temos)