Pernykščio medaus gausa perpildė rinką | kl.lt

PERNYKŠČIO MEDAUS GAUSA PERPILDĖ RINKĄ

Lietuvoje beveik niekada nepritrūkstama medaus, ypač šiemet, kai pas bitininkus yra užsilikę tonos neišparduoto praėjusių metų medaus. 2023 m. bitės neblogai padirbėjo, nors šalnomis kiek išgąsdino pavasaris, tačiau vasara su kaupu atsidėkojo gerais orais. Dirbo bitės, dirbo ir bitininkai, dirbo ir medaus importuotojai, tad susiklostė situacija, kai medaus kaina krito tiek, kad kol kas didmenininkams jo net neapsimoka parduoti. Laimė, medus negenda, tik kur dėti šio, būsimo sezono saldųjį skanėstą?

Turguje kaina nemažėjo

Kad metai buvo gausūs medaus ir kad iki dabar jis dar neišparduotas, sako ir Lietuvos bitininkų sąjungos Kauno draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius. Vis dėlto tai labiau palietė pramoninius bitynus, o ne mažmenininkus. Rekordiškai krito medaus supirkimo kaina, nes visa Europa perpildyta medaus.

„Kai kurie supirkėjai net atsisako supirkti medų, ne tik mažina kainą“, – pasakojo Kauno bitininkų draugijos vadovas. Turguje kaina išliko panaši, kaip kasmet – 5–6 eurai už kilogramą. Būtent čia mažmenininkai ir realizuoja derlių, tad jie kainų krizės beveik nepajuto.

Medus bitininkų sandėliuose užsigulės, tačiau šis produktas negenda, tad, pasak, P. Bernadišiaus, jis išlauks geresnių laikų ir tada bus parduotas.

Paulius Bernadišius: didžiausia rykštė, dabar plakanti visą Europą, yra medaus falsifikatas, todėl Europos valstybės jau ėmė griežtinti medaus įvežimo sąlygas. „Beeamond Lietuva“ nuotr.

Laukia geresnių laikų

Ne paslaptis, kad prasidėjus šiltajam sezonui pirkėjai pirmiausia žvalgosi pavasarinio, skysto medaus.

„Pavasarinis medus, išsuktas gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, žinoma, labai skanus, kol skystas, daug kas jį mėgsta, bet jis paprastai susikristalizuoja per vieną–dvi savaites, – pasakojo pašnekovas. – Nebent tai vasarinis miško medus, jis ilgai būna skystas. O šiaip jau visas medus dažniausiai būna susikristalizavęs.“

Tad iš esmės pirkti šių metų ar pernykštį medų – didelio skirtumo nėra. Lygiai taip pat ir didmenininkai, kurie dabar skaudžiausiai pajuto susiklosčiusią situaciją, praėjusių metų derlių parduos vėliau, kai kainos vėl kilstelės.

Rinkos rykštė – netikras medus

Dabar ne tik turgus, bet ir parduotuvių lentynos lūžta nuo medaus. Deja, didžioji dalis jo – nelietuviškas, nors kalbame apie medaus perteklių Lietuvoje. Kartais net nesuprasi, koks tas medus, tačiau mūsų šalies bitininkai visi kaip vienas sako: geriau pirkti medų iš patikimų bitininkų. Kaip turime savo kirpėją, savo gydytoją, taip reikia turėti ir savo bitininką, kuriuo pasitikime ir pas jį nuolat perkame.

„Didžiausia rykštė, dabar plakanti visą Europą, yra medaus falsifikatas, – sakė P. Bernadišius. – Todėl Europos valstybės jau ėmė griežtinti medaus įvežimo sąlygas.“

Europos komisijos atlikto tyrimo duomenimis, net 46 proc. įvežamo medaus yra falsifikuotas. Neatsitiktinai supirkėjai, pasak P. Bernadišiaus, pirkdami siūlomą didesnį kiekį medaus, patys ima mėginius ir jį tikrina, ar nėra priemaišų.

Gardumėlis: labiausiai žmonės mėgsta skystą, šviežią pavasarinį medų. Pixabay.com nuotr.

Vyrauja importas iš Ukrainos

O štai jau ne pirmi metai Europa maitinama ukrainietišku medumi, kuris paprastai surenkamas iš saulėgrąžų. Jo yra devynios galybės ir jis gana pigus. Be ukrainietiško medaus neapsiėjo ir Lietuva – 2022 m. duomenimis, daugiausia medaus įvežta į mūsų šalį būtent iš Ukrainos – 884 t. Iš Lenkijos – 407 t, Kinijos – 357 t.

Praėjusiais metais ukrainietiško iš saulėgrąžų surinkto medaus importo taip pat nemažėjo. Jo gausa pasiekia visas šalis, tad ne atsitiktinai Ukraina vadinama Europos medaus aruodu.

Lietuvoje kasmet surenkama 6–8 tūkst. tonų medaus. Medaus eksportas iš mūsų šalies kiekvienais metais augo iki 2023-ųjų, kai kilo medaus pardavimo krizė.

Praėjusiais metais ukrainietiško iš saulėgrąžų surinkto medaus importo taip pat nemažėjo. Jo gausa pasiekia visas šalis, tad ne atsitiktinai Ukraina vadinama Europos medaus aruodu.

 

Medaus importo problema aktuali visai Europos Sąjungai, nes įvežtinis iš trečiųjų šalių medus yra daug pigesnis, tad sudaro didelę konkurenciją europietiškam medui. Europos Komisijos duomenys rodo, kad kinų medus yra tris kartus pigesnis, nei pagamintas ES šalyse. Vidutinė medaus iš Kinijos kaina siekia 1,3 euro už kilogramą, o importuoto iš Ukrainos – 1,9 Eur/kg. Palyginimui, pavyzdžiui, Ispanijoje arba Prancūzijoje vidutinė medaus kaina siekia 3,8 Eur/kg.

Sluoksniuotas medus – prastas

Pirkėjui dabar tikrai sunku susigaudyti, koks medus yra geras. Labai dažnai ant medaus stiklainėlių etikečių skaitome: pagaminta ES. Tai reiškia, kad medus jau yra sumaišytas iš kelių šalių. Ir nebūtinai ES, nes užtenka tik dalies ES šalių medaus, kita dalis gali būti iš trečiosios šalies. Pavyzdžiui, iš Kinijos, kurio Lietuvoje teoriškai yra mažiau (ypač dabar, kai sumažėjo visokių prekių iš Kinijos importas), tačiau jis į mūsų šalį atvažiuoja per kitas ES valstybes.

Darbštuolės: Lietuvoje kasmet bitės suneša apie 6–8 tūkst. tonų medaus. Pixabay.com nuotr.

„Reikėtų ieškoti lietuviško medaus, ant stiklainio etiketės paprastai būna nurodytas ir bitininkas, jo numeris registre, tada būsite tikri, kad valgote gerą medų,“ – patarė P. Bernadišius, tačiau primena, kad nė vienas bitininkas paprastai nerekomenduoja medaus pirkti parduotuvėje.

Vis dėlto jeigu perkate, bitininkas pataria nepirkti susisluoksniavusio medaus. „Kartais plika akimi matyti viršuje indelio atsiskyręs vanduo, arba dalis medaus suskystėjęs, kelių spalvų viename indelyje – tai nekokybiškas medus, prastas mišinys,“ – sakė P. Bernadišius.

Žinoma, gali būti geros kokybės ir atvežtinis medus, tačiau tiesiog reikia įsivaizduoti, kokį kelią jis sukoręs, o vežamas jis juk didelėse talpose, pas mus tik išpilstomas į mažesnius indelius. Kaip medų išpilstyti jo neištirpinus, nepakaitinus? Kaitinamas karštyje jis jau būna netekęs dalies savo gerųjų savybių.

Lietuvoje yra daug bitininkų ir daug medaus, kuris yra skanus ir kokybiškas. Na, nebent išimtas per anksti, nesubrendęs, jis būna per daug drėgnas, tad gali rūgti, bet, pasak bitininko, tai greičiau gali būti dėl bitininko nepatyrimo. Kas gi specialiai gamins prastą medų, kai tiek daug gero Lietuvoje?

Ilgainiui eksportuos

Dėl susikaupusio medaus situacijos nedramatizuoja ir Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Sigitas Uselis.

Sigitas Uselis. Partnerio nuotr.

„Per pastaruosius dvidešimt metų ne kartą buvo kilusios medaus krizės, – sakė patyręs bitininkas. – tada problemos išsispręsdavo, ir dabar išsispręs. Visoje Europoje yra medaus perteklius. Manau, kad greitai tas susikaupęs medus pajudės į užsienį. Eksportuosime, nes pas mus per daug pagaminama medaus. Mūsų rinkai reikėtų pagaminti perpus mažiau.“

S. Uselis įsitikinęs, kad rinką medui bitininkai tikrai ras ir skubėti nereikia.

„Pavyzdžiui, 2009 m. taip pat buvo medaus perteklius Lietuvoje, bitininkai pradėjo pardavinėti labai pigiai, tačiau vėliau rinka atsigavo ir buvo akivaizdu, kad paskubėjo išparduoti“, – sakė pašnekovas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad tokio medaus perteklio dar nėra buvę.

Tačiau tiek daug falsifikuoto medaus, kaip pastaraisiais metais, tikrai niekada nebuvo. Medaus padirbinėjimo technologijos tobulėja, tad net laboratorijose sunku nustatyti, kad tai padirbtas medus.

 

 

Ne bičių suneštas medus

Medus falsifikuojamas buvo visais laikais, nes, pasak S. Uselio, pasaulyje medus yra iš trijų produktų, kurie klastojami labiausiai – tai alyvuogių aliejus, pieno milteliai ir medus.

„Tačiau tiek daug falsifikuoto medaus, kaip pastaraisiais metais, tikrai niekada nebuvo, – įsitikinęs S. Uselis. – Medaus padirbinėjimo technologijos tobulėja, tad net laboratorijose sunku nustatyti, kad tai padirbtas medus.“

Falsifikatas – pigus produktas, tačiau jį kartais renkasi konditerijos, gėrimų pramonė, tie, kurie perka dideliais kiekiais ir kur medaus skonis nebūna toks ryškus kaip valgant gryną medų. Suklastotas medus – tai net ne bičių medus, jis net nebuvęs avily, o pagamintas iš sirupo su įvairiausiais ingredientais, skonio stiprikliais. Pasak bitininko, daug kas jį nusiperka dėl geros kainos. Didmeninėje prekyboje falsifikuotas medus tekainuoja 40–60 euro centų už kilogramą.

S.Uselis sako, kad pasaulyje labiausiai vertinamas arbatmedžio medus – manuka, kuris renkamas Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Jis turi labai daug priešuždegiminių, antibakterinių savybių.

„Ne paslaptis, kad prie populiarumo nemažai prisideda aktyvios reklaminės kampanijos. Paskaičiuota, kad jo parduodama keturis kartus daugiau nei jo pagaminama“, – juokavo S. Uselis, leisdamas suprasti, kad visas medus yra labai dažnai falsifikuojamas.

Puošmena: aviliai vis dažniau atsiranda sodiečių sklypeliuose. Pixabay.com nuotr.

Bičių produktai

Bičių pikis – tai bičių surinkti ir perdirbti lapuočių ir spygliuočių medžių sakai ir dervinės išskyros. Tai natūrali augalinės ir gyvulinės kilmės biologiškai aktyvių medžiagų visuma. Pikį bitės naudoja kaip klijus, susiaurinti lakas plyšiams užklijuoti, korių akelių poliravimui. Bičių pikis – tamsiai žalsva, rusva ar gelsvai, į dervą panaši medžiaga. Ji turi specifinį kvapą, kuris primena trintų spyglių, melisos, medaus, tuopos kvapą.

Žiedadulkės – bičių surinktos žiedadulkės, į kurias bitės primaišo šiek tiek nektaro ir seilių liaukų sekreto. Žiedadulkės būna geltonos, smėlio, oranžinės, žalsvos spalvos. Kvapas specifinis, būdingas tik žiedadulkėms. Skonis rūgščiai saldus, gali būti ir silpnai kartokas. Žiedadulkės labai vertingas produktas, nes jas sudaro organiniai ir mineraliniai komponentai, reikalingi augalų ir gyvūnų gyvybei palaikyti. Žiedadulkės turi daug baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, įvairių cheminių elementų, fitohormonų, fermentų, pigmentų ir kitų medžiagų.

Bičių duona – bičių surinktas ir suneštas į akutes medaus ir žiedadulkių mišinys, kuriame yra daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų, kurių dėka duonoje vyksta fermentaciniai procesai. Bičių duonoje yra: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, fermentų, hormonų. Bičių duona savo chemine sudėtimi yra geriausias ir vertingiausias bičių produktas. Žmogaus paros norma turėtų būti ne didesnė kaip 20 gramų.

Bičių duona savo chemine sudėtimi yra geriausias ir vertingiausias bičių produktas.

 

Bičių pienelis – bičių darbininkių žandų ir ryklės liaukų sekretas, kuris skirtas bitės motinėlės ir lervučių maitinimui. Tai rūgštoka, baltai gelsva tyrelė. Bičių pienelis – koncentruota, biologiškai aktyvi medžiaga. Didžiausią bičių pienelio dalį sudaro vanduo. Be to, jame randama 11,15 proc. baltymų, 8,94 proc. angliavandenių, 5,61 proc. riebalų ir 0,81 proc. mineralinių medžiagų.

(Šaltinis: VMVT)

Gero ir blogo medaus savybės

Spalva. Medaus spalvinė gama gana plati. Nektaro medus gali būti nuo skaidrios bespalvės iki tamsiai rudos spalvos su įvairiais atspalviais. Bespalvis medus būna surinktas iš baltųjų akacijų, aviečių, dobilų, barkūno žiedų. Šviesiai geltonos spalvos – liepų, liucernų, garstyčių žiedų. Gintarinės spalvos – iš saulėgrąžų, gluosnių, agurkų žiedų. Tamsiai geltonos spalvos – iš grikių, viržių, kaštonų, tabako, miško augalų žiedų. O tamsios spalvos medus – tai lipčiaus medus, citrusinių augalų ir vyšnių žiedų. Medaus spalva taip pat priklauso nuo metų laiko, bičių rūšies, korių senumo. Kristalizuodamas medus šviesėja, o laikomas aukštoje temperatūroje tamsėja.

Kvapas. Medaus kvapas arba aromatas priklauso nuo jame esančių eterinių aliejų. Kiekvienos medaus rūšies specifinį kvapą nulemia žiedų nektaras, laikymo sąlygos, meduje esančių priemaišos. Kvapas silpsta, kai medus pradeda rūgti, yra kaitinamas, ilgai laikomas. Lipčiaus medus kvapo neturi. Iš aromatinių junginių galima nustatyti medaus kilmę. Labai geras aromatas yra liepų, aviečių, akacijų ir kt. augalų žiedų medaus.

Skonis. Visų bičių medaus rūšių skonis maloniai saldus su silpnu rūgštumo prieskoniu, kuris priklauso nuo botaninės kilmės. Kartoką prieskonį gali turėti lipčiaus, kaštonų, gluosnių ir tabako medus.

Mišinių gamybai importuotas medus į fasavimo įmones atgabenamas jau sukietėjęs ir tam, kad būtų galima jį sumaišyti bei supilti į tarą jį reikia šildyti (...). Tokio proceso metu medaus natūralumui ir vertingosioms savybėms daugiau ar mažiau pakenkiama.

 

Konsistencija. Medaus konsistencija priklauso nuo medaus cheminės sudėties, laikymo trukmės, laikymo sąlygų, kristalizacijos laipsnio. Šviežias 4–10 savaičių medus yra skystas (gautas centrifugavimo būdu). Vėliau prasideda kristalizacijos procesas, medaus klampumas padidėja. Medaus kristalizacija – natūralus procesas ir neblogina medaus sudėties.

Surūgęs medus. Tai rūgštoko skonio ir aromato medus, kuris vykstant rūgimo procesui skystėja, pučiasi ir putoja, masėje atsiranda burbuliukų, paviršiuje putų. Dažniausiai rūgsta nesubrendęs medus. Tokio medaus tiekti į rinką negalima.

Kartus ir nebūdingo skonio. Tai iš tam tikrų augalų suneštas medus (lipčiaus, kaštonų, gluosnių ir tabako) ir falsifikuotas medus. Medus pašalinį kvapą dažniausiai įgauna naudojant netinkamą tarą.

Šaltinis: VMVT

Kas tas medaus mišinys?

Prekybos lentynose galima rasti ne tik medaus, bet ir medaus mišinių. Medaus mišinys – tai medus, kuriame yra sumaišomas kelių šalių kilmės medus. Ant etikečių vartotojas gali rasti tokias nuorodas: „ES medaus mišinys“ reiškia, kad medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., lenkiškas ir lietuviškas ar pan.); „Ne ES medaus mišinys“ nurodo, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.); „ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz., lietuviškas ir kiniškas ar pan.).

Mišinių gamybai importuotas medus į fasavimo įmones atgabenamas jau sukietėjęs ir tam, kad būtų galima jį sumaišyti bei supilti į tarą jį reikia šildyti (turi pasiekti 50 °C temperatūrą). Tokio proceso metu medaus natūralumui ir vertingosioms savybėms daugiau ar mažiau pakenkiama. Toks medaus mišinys dažniausiai yra skystos konsistencijos, nesikristalizuoja, gali būti susisluoksniavęs ir skirtingos spalvos.

Tokių mišinių ženklinimo reikalavimai leidžia etiketės priekinėje dalyje nurodyti, kad tai yra „Medus“, todėl pirkėjas dažnai neatkreipia dėmesio, kad nusipirko medaus mišinį.

(Šaltinis: VMVT).

GALERIJA

  • Pernykščio medaus gausa perpildė rinką
  • Pernykščio medaus gausa perpildė rinką
  • Pernykščio medaus gausa perpildė rinką
  • Pernykščio medaus gausa perpildė rinką
  • Pernykščio medaus gausa perpildė rinką
Partnerio, „Beeamond Lietuva“ ir Pixabay.com nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

kur

Tai jau tikrai teks akinius įsigyti, medaus 0,5 l išparduodami po 3 eur. Kiek dar mažiau gali būti ? euras už kg?

kai

rinka perpildyta, kainos turėtų kristi. Kažkodėl šito nematau.Matyt, reiks akinius įsigyti.

GGG

Egiui... skaityk išnaujo... medus negenda...pasidarbuok kada nors bitine dėl savo išprusimo, tada suvoksi medaus kaina...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS