– Šiandien vis dar analizuojamos versijos, kas tai galėjo būti: pasenę geležinkeliai, lokomotyvas, darbuotojų klaida ar net sabotažas. Kuri versija jums šiuo metu atrodo realiausia?
– Šiuo metu sabotažo versija, manau, tikrai nepagrįsta. Turint tokią vadovybę, kaip sakoma, nereikia ir priešų. Labiausiai tikėtina, kad tai infrastruktūros problemos, technikos gedimai arba darbuotojų pervargimas ir galimos klaidos. Kitų versijų aš nematau.
– Jūs minite darbuotojų pervargimą. Ar tikrai žmonės dirba daugiau, nei turėtų tokiose atsakingose pareigose?
– Taip, apie tai kalbame nuolat, tačiau niekas nesiklauso. Situacija keičiasi, bet ne į gerąją pusę. Oficialiai žiniaraščiuose fiksuojamos 12 darbo valandų, tačiau realiai žmonės dirba gerokai daugiau. Už papildomas valandas mokama, bet esmė ta, kad atsakomybė lieka darbuotojui. Jei kas nors nutiktų, atsakytų būtent jis. Pagal įstatymus viršvalandžiai negali būti priverstiniai, darbuotojas turi sutikti. Tačiau praktikoje dirbama ir po 16 ar net 24 valandas, o tai kelia didelę riziką.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar tai reiškia, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų?
– Taip. Pirmiausia, daug aukštos kvalifikacijos specialistų buvo atleista per optimizacijas. O kai jų nebelieka, į tas vietas priimami bet kokie darbuotojai. Jei geras specialistas išeina, jį susigrąžinti labai sunku. Trūksta ne tik eilinių darbuotojų, bet ir kompetentingos vadovybės. Susidaro įspūdis, kad geležinkeliai tapo vieta, kur gali dirbti bet kas, o tokioje srityje tai labai pavojinga.
Susidaro įspūdis, kad geležinkeliai tapo vieta, kur gali dirbti bet kas, o tokioje srityje tai labai pavojinga.
– Kiek tokiose situacijose gali padėti infrastruktūra, pavyzdžiui, signalizacija?
– Signalizacija padeda tik iš dalies. Anksčiau buvo daug kelininkų, kurie nuolat tikrindavo bėgius su specialia įranga, stebėdavo jų būklę. Dabar tokių specialistų gerokai mažiau. Net ir inžinieriai su patirtimi buvo atleisti. Todėl prevencijos lygis tikrai sumažėjęs.
– Geležinkelio ruožai ir lokomotyvai yra filmuojami. Kiek vaizdo medžiaga gali padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes?
– Vaizdo kameros tam ir skirtos, kad būtų galima nustatyti faktines aplinkybes. Tačiau kartais pasitaiko, kad, jei kažko nenorima parodyti, sakoma, jog kamera neveikė ar sugedo. Vis dėlto, jei įranga veikia, iš įrašų galima pamatyti, pavyzdžiui, ar teisingai buvo nustatyti iešmai ar įvyko kiti pažeidimai. Galutinį vertinimą vis tiek turi atlikti kompetentingos institucijos.
– Ir pabaigai – ar keleiviams saugu važiuoti geležinkeliais?
– Nenoriu gąsdinti, bet reikia pripažinti, kad situacija kelia nerimą. Šį kartą avarijos metu keleivinis traukinys nevažiavo, tačiau jei tai būtų įvykę keliolika minučių anksčiau ar vėliau, pasekmės galėjo būti visai kitokios. Tokiu atveju kalbėtume apie daug rimtesnę nelaimę.
Naujausi komentarai