„Tikrai buvome pasakę ir tiesiai, ir tarp eilučių, ir viešai patys, kad to viršpelnio temos neatsisakome, esu pavedęs ministrams pateikti sprendimą, koks jisai galėtų būti, bet čia turime, aišku, pasižiūrėt labai objektyviai“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė M. Sinkevičius, atsakydamas į „aušriečio“ Aido Gedvilo klausimą, ar Vyriausybė tiesiogiai konsultavosi su „Orlen“ vadovybe dėl viršpelnio mokesčio.
Premjeras kartojo, kad jeigu būtų apsispręsta dėl naftos ir kitų energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo, jis būtų taikomas ne tik „Orlen Lietuvai“, turinčiai Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
„Visi labai susikoncentravo ties „Orlenu“, tik „Orlenu“. Atrodo, kad jokių energetikos įmonių daugiau nėra, bet yra turbūt viena kita. Žiūrime praktiškai – žiūrime, kas iš to gautųsi kaip rezultatas“, – teigė M. Sinkevičius.
Premjeras pabrėžė, kad apsisprendžiant dėl viršpelnio mokesčio svarbus ir tarpvalstybinių santykių aspektas.
„Supraskime, kad čia yra ir tarpvalstybinių kaimyninių santykių dedamoji, kas yra irgi svarbu, bet turim galvoti iš nacionalinės valstybės pozicijų ir apie tai galvoju. Suprantu, kad tai gali būti jautru. Dviejų dalykų gyvenime neišvengsi – mirties ir mokesčių, o abu dalykai nėra malonūs“, – kalbėjo premjeras.
„Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara) šią savaitę pareiškė, kad grupė turės priimti sprendimą, ar toliau investuoti į Mažeikių gamyklos modernizavimą – anot jo, tai pratęstų jos gyvavimą keliolikai metų, tačiau jei projekto bus atsisakyta, grupė prisiims riziką, jog gamykla nutrauks veiklą.
M. Sinkevičiaus teigimu, „Orlen“ informavo Vyriausybę, kad papildomas jos įmonės Lietuvoje apmokestinimas paveiktų koncerno planus toliau investuoti į gamyklą.
„Buvome informuoti, kad įmonė turi investicinių planų, kurių realizaciją paveiktų papildomi mokesčiai. Buvo tas pasakyta, aiški labai įmonės pozicija“, – Seime tikino premjeras.
„Buvo mums pasakyta lankantis man Mažeikiuose, kad jau kainavo turbūt per 800 mln. eurų (...), kad tikėtina, kad reikalaujamas skaičius pabaigti projektą įgyvendinti, be jau išleistų 800 mln. eurų ar tai 900 mln. eurų, dar iki 0,5 mlrd. eurų poreikis“, – aiškino M. Sinkevičius.
I. Fafara, be kita ko, Lenkijos agentūrai PAP pabrėžė, kad esminis klausimas, ar „Orlen Lietuva“ pajėgs padengti šias išlaidas pati, be papildomos Lenkijos koncerno paramos.
Kiek vėliau ketvirtadienį M. Sinkevičius sakė, kad Lietuva kol kas nėra gavusi informacijos iš Lenkijos valdžios institucijų apie galimą Mažeikių gamyklos modernizavimo stabdymą ar veiklos nutraukimą.
Premjeras sakė tokį „Orlen“ vadovo pareiškimą vertinantis kaip prevencinę žinutę dėl viršpelnio apmokestinimo.
„Aš girdžiu vadovų, „Orlen“ atstovų pasisakymus. Aišku, kad kai kurie pasisakymai, matyt, yra tokios prevencinės žinutės. Jas taip ir skaitau, kad gal klausimų kai kurių nepatogių mokestinių nekelkit, nes yra svarstymai vienokie ar kitokie ar su iškėlimu (gamyklos – BNS), ar su projektų vykdymu“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.
„Manau, kad tai yra išankstiniai perspėjimai, bet tai nekeičia pozicijos (...). Kiekvienas į degalinę užvažiuodamas matome, kaip pasikeitė energetinių išteklių, kuro kainos ir suprantame, kad kažkas, kai kainos kyla, turtėja“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, M. Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams skubiai įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Neoficialiomis PAP žiniomis, investicijai Mažeikiuose užbaigti reikia apie 600–700 mln. JAV dolerių (apie 536–625 mln. eurų).
PAP teigimu, nuo 2006-ųjų, kai įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, „Orlen“ į ją investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, o „Orlen Lietuva“ per šį laiką sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Orlen“ vadovo teigimu, įmonės pelnas per mažas, todėl jis nemato galimybės, jog investicijos atsipirktų. Kita vertus, gamyklos Mažeikiuose egzistavimą pateisina tik tai, jog jai nereikia papildomo finansavimo.
BNS kalbinti ekspertai tokį I. Fafaros pareiškimą vadino derybine pozicija dėl Lietuvos politikų diskusijų apmokestinti įmonės netikėtą pelną bei signalu šaliai įvertinti savo indėlį į milijardinės vertės gamyklos modernizavimą.
BNS rašė, kad „Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su JK energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“ dėl žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos šiai dėl finansinių sunkumų nuolat vėluojant atlikti darbus bei laiku neatsiskaitant su Lietuvos subrangovais.
„Orlen Lietuvos“ atstovų teigimu, iki tol buvo atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų. Naujo rangovo ieškanti bendrovė iki šiol jo nerado, nors paskelbti apie jį žada nuo pavasario.
Naujausi komentarai