Kaip BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, pernai gruodį buvo gautas Seimo nario Mindaugo Lingės kreipimasis dėl galimai neteisėtų „Via Lietuvos“ ir abiejų įmonių veiksmų, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodžio 29 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, o M. Lingei apskundus sprendimą sausio 16 dieną prokuroras jo skundą atmetė.
„M. Lingės pateikta informacija pateikta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones, sprendimas šiuo metu dar nėra priimtas“, – BNS sakė E. Martinonienė.
M. Lingė prokuratūrai teigė, jog 2024 metų pabaigoje baigus kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km atkarpos rekonstrukciją buvo nustatyti defektai – dangos pasėdimas, išilginis trūkis ir šlaito, kelio atitvarų, kelkraščio deformacija.
Tačiau, anot Seimo nario, pernai gegužę pasirašytas susitarimas tarp „Via Lietuvos“ bei rangovių leido darbus priimti neištaisius trūkumų bei nemokant delspinigių, nors rangos sutartyje buvo numatyta, jog vėluojant darbams už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.
Be to, kaip teigiama rašte prokuratūrai, bendrovėms buvo leista defektus pašalinti kosmetiniu remontu, įrengiant papildomą asfaltbetonio sluoksnį, nenustatant trūkumų priežasties.
„Užsakovas leido rangovui atlikti tik kosmetinio pobūdžio išorinių defektų sutvarkymą, neanalizuojant ir nenustatant pačios defekto kilmės: ar atsiradęs defektas susijęs su netinkamais projektiniais sprendiniais, galimomis konstrukcinių sluoksnių klaidomis, nekokybiškai atliktais darbais, kelią veikiančiais grunto deformacijų procesais, netinkamu darbo vykdymo režimu ar kitais statybos proceso pažeidimais“, – teigiama Seimo nario rašte, kurį turi BNS.
„Tokiu būdu užsakovas faktiškai sudarė rangovui išskirtinai palankias sąlygas išvengti atsakomybės už galimai esminius statybos darbų trūkumus“, – tikino M. Lingė.
Tuo metu „Via Lietuva“ BNS nurodė, jog pernai gegužę pasirašytu susitarimu su rangovėmis buvo siekiama užfiksuoti defektus, tačiau vėliau nustačius, jog jie yra esminiai, susitarimas nebuvo vykdomas. Anot projekto užsakovės, defektai buvo pašalinti pernai birželį, tik tuomet buvo pradėta statybos darbų priėmimo procedūra – jos užbaigimo aktas išduotas pernai spalio 9 dieną.
„Fegdos“ vadovas: defektai nebuvo esminiai
Pagrindinės projekto vykdytojos „Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis sako, jog nustatyti defektai nekėlė grėsmės eismui, todėl jie negali būti laikomi esminiais.
„Vos pastebimas defektas paaiškėjo po šešių mėnesių nuo visų darbų pabaigos ir po intensyvaus kelio naudojimo. (...) Kelyje nustatytas pasėdimas nebuvo nei matomas, nei juntamas, todėl eismas keliu visada vyko įprastai, tiek prieš defektą pašalinant, tiek ir po jo pašalinimo“, – BNS perduotame komentare sakė J. Jablonskis.
„Kai defektas yra esminis – laikoma, kad jis kelia grėsmę eismo saugumui ir eismas turi būti nutraukiamas arba apribojamas. Šiuo atveju nieko panašaus nebuvo – eismas vyko įprastai, 130 km per valandą greičiu“, – pridūrė jis.
„Fegdos“ vadovo teigimu, pernai gegužę pasirašytu susitarimu su „Via Lietuva“ buvo siekiama kuo greičiau pašalinti šiuos trūkumus.
„Susitarta defektą pašalinti kaip garantinį, kad nereikėtų ginčytis teismuose dėl to, kas yra kaltas dėl defekto atsiradimo – projektuotojai, techninė priežiūra, užsakovas ar rangovas. Taigi „Via Lietuva“ šiuo susitarimu pasiekė, kad defektas būtų pašalintas maksimaliai greitai, nesiveliant į ilgus teisinius procesus“, – aiškino J. Jablonskis.
Anot jo, kelias nuo jo rekonstrukcijos pabaigos – 2024 metų spalio – visada buvo naudojamas be apribojimų, todėl „žala valstybei nebuvo padaryta“.
Savo ruožtu, pasak įmonės vadovo, darbų priėmimo procedūra užtruko dėl „Via Lietuvos“ kaltės, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių rangovams.
„Vertinant tai, kad kelias buvo perduotas naudoti ir pradėtas naudoti dviem mėnesiais anksčiau nei sutartyje nustatytas terminas ir tai, kad „Via Lietuva“ ir jos pasitelkti ekspertai formalumams sutvarkyti užtruko ilgiau nei 200 dienų, pagrindo skaičiuoti delspinigius nėra. Kadangi šalių požiūris šiuo klausimu išsiskiria, šalys kreipėsi į teismą“, – BNS teigė J. Jablonskis.
„Visi darbai atlikti laiku, todėl nėra nuo ko skaičiuoti delspinigių“, – pridūrė jis.
Anot „Via Lietuvos“, šiuo metu per teismą siekiama prisiteisti daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, mat „Fegda“ ir „Tilsta“ neįvykdė prašymo sumokėti priskaičiuotus delspinigius, kaip tai numatyta rangos sutartyje.
Portalas „Verslo žinios“ rašė, kad „Via Lietuvos“ ieškinį nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, tačiau teismo posėdžiai dar nepaskirti, rodo „Liteko“ sistema.
223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį „Via Lietuva“ su „Fegdos“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė 2023 metų gegužės 18 dieną. Darbai baigti 2024 metų pabaigoje.
Kaip rašė BNS, „Fegda“ 2023 metais su defektais nutiesė ir gelžbetonio kelią į Rūdninkų poligoną, o jos ir „Conres LT“ valdoma įmonė „Rudina“ gavo 487,6 mln. eurų vertės užsakymą statyti vieną iš trijų Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo dalių.
„Fegdoje“ yra trumpai dirbęs Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Naujausi komentarai