„Šiandien su krašto apsaugos ministru kalbėjome, kad kiekvienas gyventojas turi gauti visokeriopą informaciją, su kiekvienu gyventoju turi būti pasikalbėta, rasti kompromisiniai sprendimai. Po truputį, žingsnis po žingsnio tuomet galima judėti prie projekto. Tai neturi būti projektas, stumiamas buldozeriu, bet visi turi suprasti jo svarbą“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Jeigu turime numatyti tam tikrus kompensavimo mechanizmus, jie turi būti numatyti“, – teigė ji.
I. Ruginienė teigė, kad poligonas garantuoja saugumą tame regione, kuriame yra steigiamas.
„Jeigu kalbame apie dabar planuojamą naują poligoną, tai yra Suvalkų koridorius – pati jautriausia Lietuvos zona – visi suprantame, kad jeigu darytume prielaidą, kad kažkada galėtų būti tam tikri kariniai veiksmai, tai šita teritorija yra viena iš jautriausių, kuri bus taikinys numeris vienas“, – kalbėjo premjerė.
„Poligono įsteigimas duoda papildomas saugumo garantijas, įdiegtas sistemas, patruliuojančią kariuomenę ir atgrasymą kėsinimuisi įvairiomis priemonėmis į tą geografinę zoną“, – teigė ji.
Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį laišku kreipėsi į valdžios institucijas, skundžiasi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas penktadienį ketina vykti kalbėtis su vietos bendruomene, tuo metu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad bus reaguojama į gyventojų pagalbos prašymą.
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis trečiadienį pareiškė, kad koalicijoje nebuvo aptartas poligono steigimas Kapčiamiestyje, o šis, pasak jo, yra nereikalingas.
„Noriu pasakyti vieną dalyką, kad ką koalicijos partneris bekalbėtų saugumo klausimais, Vyriausybė turi savo planus ir nuosekliai eina saugesnės Lietuvos kryptimi“, – teigė I. Ruginienė.
„Kažkada buvo kažkam abejonių dėl gynybos biudžeto ir buvo sakoma nesąmonė, niekada jo nebus ir nepriimsite. Tada jūs irgi manęs klausėte, kaip aš vertinu. Aš sakiau, Vyriausybės kryptis yra vieningas matymas, ypač, jeigu mes kalbame saugumo klausimais. (...) Tai nėra namo dažymo spalvos parinkimas, ar žalia, ar mėlyna, ar juoda. Tai yra saugumas, ne tik mūsų gyventojų, bet taip pat ir Europos Sąjungos. Čia įvairių banalių diskusijų, manau, tikrai neturėtų būti ir tas yra nepriimtina. Turime planus, turime labai rimtą nusiteikimą dėl atgrasymo priemonių ir mes nuosekliai to laikysimės“, – sakė ji.
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Pernai gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškota Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Naujausi komentarai