Skola kaip socialinis reiškinys

Įvairiose bendruomenėse skolintis dažniausiai reiškia gauti kito pasitikėjimą. Kuo artimesni ryšiai tarp žmonių, tuo labiau skola tampa ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu įsipareigojimu. Negrąžinti pinigai tokioje aplinkoje pažeidžia įprastą finansinę tvarką ir uždeda tam tikrą „šleifą“ skolininkui, kuriam priklijuojama nesąžiningo bei nepatikimo asmens etiketė. Pavyzdžiui, kolektyvistinėse kultūrose (Japonijoje, Kinijoje, kai kuriose Afrikos bendruomenėse) skola gali būti suvokiama kaip visos šeimos garbės klausimas. Jei vienas šeimos narys pinigų negrąžina, gėdą patiria visi giminaičiai. O štai individualistinėse kultūrose (JAV, Vakarų Europoje) skola dažniau laikoma asmeniniu pasirinkimu ir įsipareigojimu. Taip, reputacija čia vis tiek svarbi, tačiau neretai labiau atsižvelgiama į tokius aspektus, kaip kredito istorija, kuriuos galima pabloginti arba pagerinti.

Tačiau prie spaudimo grąžinti skolą įvairiose kultūrose dažniausiai prisideda tas pats faktorius – gėda. Tai ypač ryšku mažose bendruomenėse. Įdomu tai, kad net biurokratinės procedūros gali tapti gėdos šaltiniu. Teismai, antstoliai ir kredito reitingai skolininkams taip pat dažnai asocijuojasi su klausimu – „o ką pagalvos kiti?“. Kartais žmonės jaučia stiprią gėdą ne dėl teisinių pasekmių, bet dėl viešumo fakto (pvz., pavardės viešame skolininkų sąraše).

Teisiniai ir ekonominiai skolos aspektai

Daugelyje šalių skola nėra tik moralinis ar socialinis klausimas – ji įtvirtinta civilinėje teisėje. Tam, kad pinigus pavyktų atgauti priverstiniu būdu, dažnai naudojamos sutartys ir vekseliai. Tačiau teisiniai ir ekonominiai aspektai taip pat skiriasi, priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse net asmeninis bankrotas yra suvokiamas kaip natūrali proceso dalis, suteikianti galimybę viską pradėti iš naujo. O štai kitose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, bankrotas dažnai suprantamas kaip gėdingas reiškinys, iki kurio geriau neprieiti.

Kredito istorija ir skolininko reputacija įvairiose šalyse gali nulemti itin daug, todėl žmonės jaučia dar didesnį spaudimą grąžinti skolas. Daugelyje valstybių egzistuoja tam tikra kredito balų sistema, nuo kurios priklauso galimybė ateityje gauti paskolą, išsinuomoti būstą ir pan. Tačiau kai kurios šalys vis tiek naudoja viešinimo įrankius kaip skolininkų drausminimo priemonę. Pavyzdžiui, Kinijoje į „juoduosius sąrašus“ įtraukti asmenys negali registruotis viešbučiuose ar pirkti prabangių prekių. Kitose valstybėse egzistuoja viešai prieinami skolininkų registrai, kuriuose žmonių pavardės yra matomos visiems. Tačiau kai kuriose kultūrose, pvz., Skandinavijoje, labiau akcentuojamas diskretiškumas. Taigi, kultūriniai skirtumai čia taip pat akivaizdūs.

Net vyraujant panašiems įstatymams, bendra regiono kultūra gali lemti tai, kaip jie pritaikomi praktikoje. Pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje ilgesnį skolų grąžinimo procesą žmonės dažnai priima kaip „normalią praktiką“. Vokietijoje, priešingai, akcentuojama griežta tvarka ir punktualumas. Taigi, kultūriniai skirtumai gali prisidėti net prie teisinių skolos aspektų.

Kultūriniai skirtumai

Nors jau aptarėme tam tikrus kultūrinius skirtumus, atskirai apibendrinkime kai kurių šalių požiūrį į skolas:

• Japonijoje vyrauja itin stipri „gėdos kultūra“. Negrąžinta skola dažniausiai laikoma rimta žala reputacijai ne tik asmens, bet ir visos šeimos kontekste. Bankrotas šalyje yra suvokiamas kaip garbės praradimas. Tai viena iš priežasčių, kodėl Japonijoje mažiau asmeninių bankrotų, lyginant su Vakarais.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose skolos labiau vertinamos per ekonominę, o ne moralinę prizmę. Skolintis čia yra gana normalu – studentų paskolos, kreditinės kortelės, būsto paskolos ir pan. Bankroto įstatymai JAV taip pat leidžia žmogui išsivaduoti iš skolų ir vėl integruotis į ekonomiką. Būtent todėl skola mažiau siejama su gėda, o labiau su rizikos valdymu.
• Skandinavijos šalys dažniausiai laikosi diskretiškumo taisyklės. Čia skolų išieškojimas yra vykdomas asmeniškai, siekiant apsaugoti žmogaus orumą. Skandinavų šalyse kultūra grindžiama pasitikėjimu institucijomis. Tai reiškia, kad jei žmogus negrąžina skolos, jis nėra viešai pažeminamas, o situacija labiau traktuojama kaip socialinė problema, kurią reikia spręsti.
• Pietų Europoje (Italijoje, Ispanijoje ir pan.) dažnai pastebimas lankstesnis požiūris į terminus, pvz., skolų grąžinimo atidėjimas laikomas priimtinu.
• Afrikos ir Lotynų Amerikos bendruomenėse skolos yra kolektyvinės. Tai reiškia, kad jei vienas žmogus negali grąžinti pinigų, visa šeima ar gentis jaučia pareigą padengti įsipareigojimą. Kita vertus, Lotynų Amerikoje kartais vyrauja dvigubi standartai. Pavyzdžiui, skola artimiesiems gali būti suvokiama kaip pareiga, bet institucijoms – ne.

Taigi akivaizdu, kad kultūriniai skirtumai gali turėti įtakos skolų grąžinimui. Laimei, šiais laikais egzistuoja nemažai įvairių būdų, kurie gali padėti atgauti jums priklausančius pinigus. Jei patiems su skolininku susitarti nepavyksta, kreipkitės į profesionalius tarpininkus – skolų išieškotojus. Kai kurios įmonės skolas išieško net užsienyje, pvz., ESKOLOS.