Vienintelė Baltijos šalyse Giraitės šaudmenų gamykla įsigijo kulkų presą. Dabar jų pajėgumai pagaminti kulkas išaugo du kartus.
Gamykloje įdiegtos dvi svarbios naujovės – snaiperinių kulkų presas ir švininės šerdies formavimo įrenginys. Tai leidžia pereiti prie pilno šovinių komponentų gamybos.
Iki šiol dalį kulkų elementų tekdavo importuoti, dažniausiai iš Australijos, tačiau dabar visas procesas vyksta vienoje vietoje – nuo pirmojo žingsnio iki galutinio produkto.
„Mes pirkdavome pagamintas dalis iš išorės, nes mūsų pajėgumai neleido jų pagaminti. Dabar galime patys gaminti ir kulkas“, – aiškino Giraitės ginkluotės gamyklos vadovas Mindaugas Kurauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjo ir gamybos tempai – anksčiau per minutę būdavo pagaminama apie 125 kulkos, o dabar šis skaičius išaugo iki 250. Taip pat sutrumpėjo ir viso šovinio pagaminimo laikas.
„Dabar mes patys, būdami nepriklausomi, galime pagaminti produkciją per dieną. Gamybos ciklas nuo užsakymo trunka apie dvi savaites – klientai gali pateikti savo dizainą, o mes jį pagaminsime“, – sakė M. Kurauskas.
Apie tolesnę plėtrą užsiminė ir finansų ministras – planuojama statyti antrą gamybos liniją.
„Šis presas leidžia išspręsti vadinamąjį „butelio kaklelio“ efektą, o planuose – ir antra gamybos linija“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tikimasi, kad ji pradės veikti jau kitais metais.
„Lūkestis, kad nauja linija pradėtų veikti kitais metais, generuotų pelną, plėstų eksporto geografiją ir stiprintų saugumą“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Šioje gamykloje pagaminti šoviniai naudojami tiek Lietuvos kariuomenėje, tiek civilinėje rinkoje, tačiau didžioji dalis produkcijos eksportuojama.
Apie 70 proc. šaudmenų iškeliauja į daugiau nei 30 pasaulio šalių – tarp jų Meksiką, Saudo Arabiją, Papua Naująją Gvinėją ir daugelį Europos valstybių.
„Kariniai šoviniai naudojami konfliktuose, dalis jų pasiekia ir Ukrainą. Taip pat juos perka kitų šalių gynybos ministerijos – Olandija, Didžioji Britanija“, – teigė M. Kurauskas.
Nors šiuo metu žaliavų netrūksta, situacija ne visada buvo stabili – po karo Ukrainoje kai kurių medžiagų tiekimas tapo sudėtingesnis.
„Didžiausia problema yra parakas – kas jį turi, tas gali gaminti šovinius. Mes šiems metams jo esame užsitikrinę. Nitroceliuliozė gaminama iš medvilnės, o tiekimą stipriai veikia Azija ir Kinija“, – pridūrė M. Kurauskas.
Pasak gamyklos vadovo, šaudmenų poreikis kasmet auga.
„Prognozuojama, kad karinio asortimento paklausa kasmet didėja apie 5 proc., o civilinėje rinkoje – apie 8 proc.“, – sakė M. Kurauskas.
Šiuo metu taip pat vyksta derybos dėl vidutinio nuotolio šovinių gamybos plėtros.
(be temos)