Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 7 dieną atmetė „Verified“ prašymą laikinai, kol ginčas bus galutinai išnagrinėtas teisme, netaikyti centrinio banko nurodymų ir patenkino LB skundą.
Sprendimas priimtas nepaisant bendrovės „BankingLab“, susijusios su teisėsaugos tiriama Lietuvos finansinių technologijų įmone „BankingLab Technologies“ (buvusia „Bankera“), atliktų investicijų į „Verified Payments“ kapitalą bei atsižvelgus į LB vertinimą, jog tai reiškia papildomą iš esmės tų pačių asmenų ryšio su „Verified“ stiprinimą ir su tuo susijusių rizikų didėjimą.
LVAT panaikino „Verified Payments“ palankią Regionų administracinio teismo rugpjūčio 25 dienos nutartį, kuria buvo laikinai sustabdyta dalis įmonei LB skirtų apribojimų.
„Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nemotyvavęs savo sprendimo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę objektyviais duomenimis, nepagrįstai patenkino pareiškėjo („Verified Payments“ – BNS) prašymą (...) ir be pagrindo sustabdė skundžiamų sprendimo dalių vykdymą“, – teigiama neskundžiamoje teismo nutartyje.
Ginčas kilo po to, kai centrinis bankas po patikrinimo liepos 31 dieną apribojo įstaigos veiklą – iki spalio 1 dienos įpareigojo įgyvendinti valdymo ir finansinio tvarumo planą, prieš didinant nuosavą kapitalą gauti rašytinį LB neprieštaravimą, taip pat neužmegzti dalykinių santykių, neteikti mokėjimo paslaugų ir neleisti elektroninių pinigų naujiems klientams.
„Verified Payments“ šiuos įpareigojimus prašė laikinai sustabdyti teigdama, kad ji gali nespėti įgyvendinti plano, nepritraukti kapitalo ir netekti klientų bei būsimų pajamų, todėl jai gali kilti „sunkiai atitaisoma didelė žala“.
Pirmos instancijos teismo sprendimą skundęs LB teigė, kad teismas nepagrįstai sustabdė apribojimus įmonei, nes jie būtini pažeidimams pašalinti ir finansiniam įmonės stabilumui užtikrinti.
Banko teigimu, bendrovės finansavimo modelis nėra tvarus ir dar labiau didina jos priklausomybę nuo susijusių asmenų, todėl LB nepritarimas šiam modeliui negali būti laikomas realia žala bendrovei.
LB vertinimu, „BankingLab“ įtraukimas į „Verified Payments“ kapitalo finansavimą nepašalintų banko nustatytų rizikų ir reikštų papildomą iš esmės tų pačių asmenų ekonominio bei finansinio ryšio su „Verified“ stiprinimą ir su tuo susijusių rizikų didėjimą.
Anot centrinio banko, rugpjūčio 11 dieną „Verified Payments“ valdybos pasirašytas ketinimų protokolas dėl „BankingLab“ investavimo į bendrovę nepatvirtina, kad šis finansavimo būdas yra tvarus ar jo lėšų kilmė yra aiški ir pagrįsta, o pažeidimai bei rizikos yra arba bus pašalinti.
Pasak LB, „BankingLab“ su „Verified Payments“ sieja tiesioginiai ekonominiai ir valdymo ryšiai – „BankingLab“ yra reikšminga įmonės paslaugų teikėja, jos valdybos pirmininkas kartu yra „Verified Payments“ valdybos narys.
Registrų centro (RC) duomenimis, šis asmuo yra Mantas Valatka.
Anot LB, rugpjūčio 15 dienos duomenimis, įskaičius visą planuojamą 100 tūkst. eurų obligacijų emisiją, „Verified Payments“ kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) siektų apie 1,06, nors bendrovės valdyba yra nustačiusi siektiną ne mažesnį kaip 1,1 KPR.
„Finansavimo modelis, kuris nėra finansiškai tvarus ir kuris nepašalina patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ir kylančių rizikų, o tik dar labiau didina bendrovės pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo išorės finansavimo iš susijusių asmenų bei iš to logiškai išplaukiantis Lietuvos banko prieštaravimas pareiškėjo pasirinktam finansavimo modeliui, negali būti vertinamas nei kaip egzistuojanti ar reali žala“, – teismui argumentavo LB.
Tuo metu bendrovė teigė, kad centrinio banko skaičiavimais, išplatinus obligacijas jos pasiekta 1,06 KPR riba turėjo viršyti ne tik teisės aktais nustatytą minimalią ribą, bet ir bendrovės valdybos nustatytą vidinę 1,05 ribą.
„Todėl ši kapitalo stiprinimo priemonė negali būti vertinama kaip nereikšminga ar nepakankama vien dėl to, kad ja nebūtų pasiekta aukštesnė 1,1 KPR siektina riba. 100 tūkst. eurų investicija buvo faktiškai įgyvendinta, o šiuo metu pareiškėjo („Verified Payments“ – BNS) KPR sudaro 1,06, t. y. viršija tiek teisės aktuose nustatytą minimalią 1 KPR ribą, tiek bendrovės valdybos nustatytą vidinę 1,05 KPR ribą“, – teismui aiškino „Verified Payments“.
LVAT vertinimu, nei bendrovė, nei pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad LB sprendimas iš pirmo žvilgsnio gali būti neteisėtas ir kad jo taikymas bendrovei galėtų sukelti didelę žalą.
Teismo teigimu, vien tai, kad LB sprendimas gali pabloginti bendrovės finansinę padėtį, nėra pakankama priežastis laikinai sustabdyti jo taikymą. Anot jo, bendrovė gali prašyti pratęsti plano įgyvendinimo terminą, o sustabdžius nurodymus galėtų padidėti jos pažeidžiamumas ir priklausomybė nuo išorės finansavimo iš susijusių asmenų.
„Lietuvos bankas nurodė užtikrinti bendrovės veiklai keliamų prudencinių reikalavimų laikymąsi, kurių jis privalo laikytis ir be papildomo atsakovo (LB – BNS) nurodymo. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kaip (...) nustatytas reikalavimas dėl išankstinio Lietuvos banko neprieštaravimo kapitalo didinimo veiksmams riboja galimybę operatyviai pritraukti išorinį finansavimą“, – rašoma nutartyje.
Obligacijos išleistos po „Verified Payments“ palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo
Lietuvos bankui prieš didinant nuosavą kapitalą įpareigojus įmonę gauti rašytinį jo neprieštaravimą, „Verified Payments“ direktorius Viktoras Pocius BNS nekomentavo, ar bendrovė prašė LB leisti platinti 100 tūkst. eurų obligacijų emisiją.
„Konkrečių bendrovės kapitalo stiprinimo planų ir jų derinimo su Lietuvos banku šiuo metu nekomentuojame“, – komentare BNS teigė V. Pocius.
Savo ruožtu centrinis bankas BNS teigė, kad obligacijas, kurias įsigijo „BankingLab“, įstaiga išleido tuomet, kai nurodymas tam gauti LB sutikimą nebuvo taikomas pirmos instancijos teismui priėmus įmonei palankų sprendimą.
„Lietuvos bankas įstaigai buvo davęs privalomus nurodymus, tarp jų – bet kokia forma ketinant didinti kapitalą prieš tai gauti Lietuvos banko sutikimą. Tačiau 2026 metų rugpjūčio 25 dieną Regionų administraciniam teismui šį privalomą nurodymą sustabdžius įstaiga išleido obligacijas, kurias įsigijo „BankingLab“, – komentare BNS teigė centrinis bankas.
Kaip rašė BNS, LB rugpjūčio pradžioje pranešė, kad „Verified Payments“ vieninteliam akcininkui Artūrui Časui nuolat teikė paskolas jo asmeninėms reikmėms, nesilaikė nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimo, dėl to bankas apribojo įstaigos veiklą.
Praėjusių metų pabaigoje vieninteliam akcininkui suteiktų paskolų likutis su palūkanomis siekė 0,42 mln. eurų, 2024 metais – 0,39 mln. eurų, rodo RC pateikta nepriklausomų auditorių išvada dėl „Verified Payments“ 2025-ųjų metų finansinės ataskaitos.
Auditoriai teigė negalėję surinkti įrodymų, kad akcininko esama ar prognozuojama finansinė padėtis yra pakankama, kad jis pajėgtų grąžinti skolą per 2026 metus.
A. Časas rugpjūčio pradžioje BNS teigė, kad paskolas naudojo siekęs „išplėsti esamas vartojimo ir investavimo galimybes“, tačiau šių metų liepą visas skolas įmonei grąžino. Anot jo, bendrovė sustiprino kapitalo pakankamumo stebėseną, dažniau vertina kapitalo poreikį, apribojo veiksmus, galinčius didinti finansinę riziką, ir patobulino vidaus kontrolę.
Bendrovės skaičiavimais, jos kapitalo trūkumas liepos pabaigoje siekė apie 17,3 tūkst. eurų. Jį planuota pašalinti valdant veiklos apimtis, stiprinant pelningumą ir kapitalo bazę.
„Verified Payments“ vadovas V. Pocius dabar BNS neatsakė, koks šiuo metu yra kapitalo trūkumas. Anot jo, naujausiais bendrovės skaičiavimais, KPR siekia 1,08 ir viršija teisės aktuose nustatytą minimalų dydį (1 KPR).
RC duomenimis, pernai įmonės pajamos augo 34,4 proc. iki 2 mln. eurų, nuostolis sumenko 6,4 karto iki 123,8 tūkst. eurų. Klientų lėšos siekė 39,5 mln. eurų – 3,8 karto daugiau nei prieš metus (10,4 mln. eurų).
Kaip rašė BNS, LB 2023 metais „Verified Payments“ skyrė 110 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus bei trūkumus.
RC duomenimis, 100 proc. „BankingLab“ akcijų valdo Nyderlanduose registruota „Bankinglab Holding“, o 100 proc. „BankingLab Technologies“ akcijų – Lichtenšteino investicijų valdymo bendrovė „Era Ventures Lt“.
„Bankeros“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas yra abiejų įmonių galutiniai naudos gavėjai – jie netiesiogiai valdo po 22,05 proc. „BankingLab“ ir po 33,33 proc. „BankingLab Technologies“ akcijų, rodo RC duomenys.
Abiem bendrovėms vadovauja Antanas Aleksiejūnas.
Kaip rašė BNS, „BankingLab Technologies“ (buvusi „Bankera“) figūruoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl 2017-2018 metais vykdyto tarptautinio Banker (BNK) žetonų platinimo platformos bankera.com kripto žetonų projekto, pritraukusio daugiau nei 100 mln. eurų.
Portalas „15min“ rugsėjo viduryje paskelbė, kad trims „Bankeros“ įkūrėjams po ilgiau nei metus trukusio tyrimo pareikšti įtarimai dėl mažiausiai 45 mln. eurų vertės turto iššvaistymo.
Naujausi komentarai