Transporto įmonės vizija – dujiniai vilkikai ir žalia energija | kl.lt

TRANSPORTO ĮMONĖS VIZIJA – DUJINIAI VILKIKAI IR ŽALIA ENERGIJA

  • 0

Į kokybę bei inovacijas investuojančios šiuolaikinės įmonės išreiškia aiškią poziciją ir aktualiais aplinkosaugos klausimais. Kaip pripažino vienos stambiausių šalies logistikos kompanijų „Vlantana“ vadovas Tomas Stonys, šiandien ekologija, tvarumas pažangiam verslui jau yra ne šiaip madingos, skambios sąvokos, veikiau – neatsiejami organizacijos filosofijos principai.

Vietoje bizūno – meduolis

Transportas įvardijamas vienu didžiausių aplinkos taršos šaltinių, tad dėsninga, kad šio sektoriaus atstovams tenka spręsti sudėtingas dilemas ieškant balanso tarp artimą skambesį turinčių, tačiau skirtingų dimensijų – ekologijos ir ekonomikos.

Kokius inovatyvius sprendimus šiandien tenka pasitelkti vežėjams? Ar ekologiškumas neprieštarauja transportavimo išlaidų mažinimui?

Kaip pasakojo bendrovės „Vlantana“ generalinis direktorius T. Stonys, apie 1,5 tūkst. vilkikų valdanti ir beveik 150 tūkst. krovinių per metus pervežanti kompanija įgyvendina ištisą paketą priemonių, įgalinančių ženkliai sumažinti CO2 emisiją.

Ar visos jos įmonei sykiu ir ekonomiškai naudingos – nevienareikšmiškas klausimas. „Kalbant apie ekologiškumą, pirmiausia turbūt reikėtų pripažinti, jog mus ugdo mūsų užsakovai, ypač – didžiosios skandinavų ir Vakarų Europos kompanijos. Skandinavijos šalyse ekologijos siekiama ne baudomis, o skatinimu „bonusuojant“ – kitaip tariant, kai gali gauti papildomų taškų konkurse tam tikrai tiekimo sutarčiai laimėti. Ir tai, žinoma, skatina ieškoti atitinkamų sprendimų“, – aiškino „Vlantanos“ vadovas.

Vien asfalto nebepakanka

Klaipėdos pašonėje logistikos centrą įsteigusi kompanija išmaniai išnaudoja lokacijos privalumus teikdama įvairiarūšio transportavimo paslaugas.

„Esame įsikūrę šalia uostamiesčio, tad turime puikią galimybę Švediją bei Vokietiją pasiekti keltais ir taip sutaupyti tūkstančius kilometrų Europos keliais. Kiekvieną dieną keltais keliame 50–70 puspriekabių iš Klaipėdos į Vokietiją, Švediją. Iš Vokietijos uostų daug puspriekabių transportuojamos traukiniais kaip galima arčiau iškrovimo vietų. Keltuose visų temperatūros reikalaujančių krovinių reikiamai temperatūrai palaikyti pagal pasiektus susitarimus su keltų linijomis yra naudojami tik elektros varikliai, o taip mažinami didžiuliai CO2 išmetami kiekiai. Tad, įvertinus neišmestą CO2 ir visas kitas sunkiąsias daleles, ekologiniai pasiekimai yra gana įspūdingi. Lygiai taip pat intensyviai naudojamės ir keltais tarp Graikijos bei Italijos. Kilometražo prasme turbūt apie 30 proc. mūsų pervežimų konvertuojasi į transportavimą keltais“, – skaičiavo įmonės vadovas.

„Vlantanos“ nuotr.

Kita vertus, ne visada įmanoma pasinaudoti tokia galimybe arba tenka ieškoti nuostolius amortizuojančių sprendimų.

„Žinoma, jei iš Kauno reikia važiuoti į Italiją, ekonomiškai keltas jau bus neracionalus variantas. Kita galimybė – nusikelti keltu kelias puspriekabes ir vieną vilkiką: tarkime, trys puspriekabės keltu iš Klaipėdos perkeliamos į Vokietijos uostą, tada geležinkelio transportu nugabenamos iki Italijos, viena – vilkiku, kuris vietoje jas išvežioja, pakrovęs grąžina atgal gabenti geležinkeliu ir keltu pasiekia Klaipėdą. Vėlgi, nereikia įdarbinti kelių vilkikų, o išnaudojami keltai ir traukiniai. Tai yra vadinamasis antrasis įvairiarūšio transportavimo būdas, tiesa, jis yra labiau ekologiškas nei ekonomiškas“, – pripažino pašnekovas.

Technologijų vertė

Kasmet tobulėjančios technologijos prisideda prie ženklaus kuro taupymo, taip pat ir į aplinką išmetamų teršalų mažinimo.

„Prieš 10 metų mūsų parko vidutinės sąnaudos siekdavo apie 35–37 l/100 km, dabar – 27–29 litrus, – palygino bendrovės „Vlantana“ vadovas T. Stonys. – Todėl vienas svarbiausių uždavinių – nuolat atnaujinti autoparką. Vidutinis mūsų transporto parko amžius – 2,5 metų.“

Be to, atnaujinant vilkikų parką papildomai įvertinama ir krovinių gabenimo linijų specifika.

„Pavyzdžiui, vairuotojams, kurie važinėja kalnuotose teritorijose, galima pritaikyti tam tikras technologijas, kurios leidžia stabdyti nenaudojant stabdžių. Taip mažiau dyla padangos, stabdžių kaladėlės, kurios yra toksinės medžiagos“, – aiškino pašnekovas.

Perpus sumažinti akumuliatorių naudojimą šaldytuvuose leidžia ant jų įrengtos saulės baterijų plokštės.

„Vlantanos“ teritorijoje taip pat yra įrengtos elektros stotys, kur visi temperatūriniai kroviniai reikiamą temperatūrą palaiko elektriniais šaldymo agregatų varikliais, o tai reikšmingai mažina CO2 emisiją.

T. Stonio skaičiavimu, vien 5–7 proc., o kai kada ir iki 10 proc. kuro padeda sutaupyti vadinamasis ekologinis vairavimas – vilkikuose įdiegtos specialios technologijos leidžia sudaryti parametrų bazes ir mokyti vairuotojus gerinti vairavimo įgūdžius.

Prie to dirba visa „Vlantanos“ instruktorių komanda, mokanti ir prižiūrinti, kaip vairuotojai tokio režimo laikosi. „Važiuodami ne agresyviai, ekonomiškai, vairuotojai ne tik sunaudoja mažiau kuro, bet ir mažiau teršia aplinką. Todėl mūsų darbuotojai yra to apmokomi, o už ekologišką vairavimą skiriame tam tikrus balus ir paskatinimus“, – pasakojo vadovas.

Rytojus – švaresnis transportas

Vis dėlto, žvelgdamas į ateitį, kaip ekologinę perspektyvą T. Stonys įvardija ne tik dyzeliną.

„Ištestavome nemažai skirtingų modelių dujinių vilkikų – rezultatai mus tenkina ir techninės charakteristikos atitinka lūkesčius. Tačiau tokios mašinos kainuoja apie 75 proc. brangiau nei standartiniai dyzeliniai vilkikai. Lietuva šiuo metu lyg ir rengia strategiją padėti įsigyti dujomis varomus vilkikus. Nes kol kas pirkti juos, teikdama subsidijas, skatina tik Vokietija. Tai reiškia, kad ekologiškesnė mašina gali važiuoti panašiomis sąnaudomis“, – komentavo „Vlantanos“ vadovas.

Šiuo atveju kompanijai teks išspręsti ir kitą problemą. „Lietuva, kaip matome, pergudravo pati save – turi dujų terminalą, tačiau neturi degalinių. Tad savo centre planuojame statytis dviejų tipų dujinę degalinę – galbūt jau iki metų pabaigos pavyks įgyvendinti, kad dyzelinu varomos priemonės kuo mažiau važinėtų bent jau Klaipėdos krašte. Ir šiek tiek ketiname išnaudoti tarptautinius pervežimus, kur vilkikų bakus galima už-pildyti dujomis“, – teigė T. Stonys.

Suteikti antrą gyvenimą

Šiandien įmonėje plėtojami ir kiti svarbūs žalieji projektai. Ant naujai statomo didžiulio sandėlio turėtų atsirasti saulės elektrinė, taip pat ketinama įdarbinti ir vėją.

„Bendraujame su rangovais dėl ketinimo pasistatyti keletą vėjo jėgainių, kad galėtume nebenaudoti jokios kitokios energijos, tik žaliąją. Manome, kad su trimis vėjo jėgainėmis visiškai patenkintume savo poreikius, – prognozavo „Vlantanos“ vadovas. – Žinoma, pirminė idėja – ekologija, tada įvertinome investicijas ir ką tai reikštų ekonomiškai. Atsipirkimo ar naudos būtų galima tikėtis tik ilguoju laikotarpiu, tačiau jau galėsime pasakyti, kad esame žali ne 20, 30, o visu 100 proc. Mūsų klientai suteikė tokią stiprią motyvaciją, kad mums patiems tai tapo labai įdomu.“

Pašnekovo įsitikinimu, yra gausybė pasirinkimų, net ir mažų dalykų, kaip prisidėti prie savo aplinkos gerinimo, racionaliau naudoti išteklius. Net ir poreikių nebeatitinkantiems daiktams įmonė stengiasi suteikti antrą gyvenimą – antai specialistams tapę per lėti, tačiau puikiausiai dar keletą metų galintys veikti kompiuteriai „išvalomi“ ir iškeliauja į mokyklas, vaikų globos įstaigas.

„Gyvename ir dirbame gražiame krašte su jūra, kurortais, nuostabia gamta. Norisi tuo džiaugtis ir visa tai saugoti. Tik tai įsisąmoninus ekologija tampa ne prievole, o viena svarbiausių vertybių“, – pripažino bendrovės „Vlantana“ generalinis direktorius T. Stonys.

GALERIJA

  • Transporto įmonės vizija – dujiniai vilkikai ir žalia energija
  • Transporto įmonės vizija – dujiniai vilkikai ir žalia energija
  • Transporto įmonės vizija – dujiniai vilkikai ir žalia energija
„Vlantanos“ nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS