Todėl, pasak ministro, „Ignitis grupė“ turi prisiimti atsakomybę ir pripažinti, jog pasikeitus rinkos sąlygoms projektas nevyksta taip, kaip planuota.
„Pasižiūrėjus akyliau į šių projektų priešistorę akivaizdu, kad nelabai aiškiai ir netiksliai buvo iškomunikuota praėjusios Vyriausybės apie šių projektų paskirtį. Pirmasis projektas (vystomas „Ignitis grupės“ ir partnerių – BNS) akivaizdžiai yra skirtas konkrečiam klientui, didiesiems klientams – kalbame apie vandenilį, apie tam tikrą paklausą kituose regionuose. Deja, to nebuvo kalbama anksčiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„O antrasis projektas, kur mūsų atsakomybė yra paruošti reikiamas sąlygas, jo paskirtis yra būtent kainų mažinimas vartotojams“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, pirmasis projektas nėra orientuotas į kainų mažinimą, todėl atsakomybė už jį tenka vystytojai „Ignitis grupei“: „Jeigu kažkas pasikeičia rinkoje ir vyksta kitaip nei planuota, tai tą turbūt reikia pripažinti.“
Paklaustas, ar pasitiki „Ignitis grupės“ vadovu Dariumi Maikštėnu, energetikos ministras teigė, kad dėl to turi spręsti grupės akcininkai, valdyba ir stebėtojų taryba.
Pasižiūrėjus akyliau į šių projektų priešistorę akivaizdu, kad nelabai aiškiai ir netiksliai buvo iškomunikuota praėjusios Vyriausybės apie šių projektų paskirtį.
„Dėl energetikos klausimų koordinacinis ryšys yra, pokalbiai visą laiką vyksta, tai neturiu daugiau ką komentuoti“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
„Ignitis grupės“ akcininkės Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius trečiadienį sakė, kad jos vadovų atsakomybę dėl galinčio vėluoti pirmojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko projekto balandžio pradžioje turėtų svarstyti stebėtojų taryba.
Kaip anksčiau skelbė BNS, „Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Pavasarį ketinant iš naujo skelbti antrojo tokios pat galios parko vystytojo konkursą Energetikos ministerija siūlo keisti kai kurias jo sąlygas. Viena jų – jei konkurse būtų gautas tik vieno vystytojo pasiūlymas, siūloma su juo derėtis dėl mažesnio valstybės skatinimo, taip pat nuo 23 iki 8 metų sutrumpinti elektros pardavimo kainos indeksavimo laiką.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.
(be temos)