Anot jo, defektai nustatyti ruožuose, kuriuos tiesė „Fegdos grupei“ priklausančios bendrovės „Fegda“ ir „Tilsta“.
„LTG grupės“ įmonė „LTG Infra“ su šiomis bendrovėmis 2022 metų pabaigoje pasirašė dvi sutartis, kurių bendra vertė siekia 180 mln. eurų (be PVM).
2025 m. „LTG Infra“ su „Fegda“ ir „Tilsta“ taip pat pasirašė rangos darbų sutartį dėl Kaunas–Šveicarija 10,4 kilometrų ruožo antrosios dalies darbų, šios sutarties vertė yra 123,5 mln. eurų (be PVM).
Pagal šias sutartis minėtos įmonės įsipareigojo įrengti naują geležinkelio sankasą ir pastatyti inžinerinius statinius ruožuose minėtuose ruožuose, darbai juose buvo pradėti 2023 metais.
Iš viso sutarčių su „Fegdos“ grupės įmonėmis vertė – 303,5 mln. eurų (be PVM).
Visgi LTG, 2025 ir 2026 metais atlikusi darbų kokybės kontrolę, nustatė galimų atliktų darbų neatitikimų projektiniams ir sutartiniams reikalavimams.
LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė portalui teigė, kad apie nustatytus defektus rangovas buvo informuotas sutartyse nustatyta tvarka.
„Darbų atitiktis yra ne formalumas, bet privaloma sąlyga pagal rangos sutarties reikalavimus ir „Rail Baltica“ projektui taikomus standartus, todėl rangovas privalo pašalinti nustatytus neatitikimus ar trūkumus“, – teigė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Pasak jos, vykdant darbų kokybės kontrolę, įrengtos sankasos dalyje buvo užfiksuota sankasos konstrukcijos išplovų, vietomis išretėjęs jos paviršius ir nustatyta nuokrypių nuo projektinių parametrų.
„Nepašalinus šių aplinkybių ar trūkumų, vadovaujantis sutartyse nustatyta darbų priėmimo procedūra, „LTG Infra“ negali priimti darbų bei neturi galimybių inicijuoti kito statybos etapo – t. y. bėgių konstrukcijos įrengimo“, – pabrėžė ji.
LTG atstovė taip pat pažymėjo, kad, nors už atliktus darbus rangovui jau sumokėta, tai nepanaikina jo pareigos ištaisyti nustatytus trūkumus ar defektus.
Tuo metu „Fegda grupės“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis teigė nesutinkantis su „LTG Infra“ vertinimu, kad nustatyti sankasos defektai yra rangovo atliktų darbų trūkumai.
Pagrindine problemų priežastimi jis įvardijo netinkamus projekto sprendinius.
„Mes, kaip rangovai, esame visiškai priklausomi nuo projekto – visus darbus atliekame griežtai pagal užsakovo „LTG Infra“ pateiktą techninį ir darbo projektą. Rangovas neturi galimybės koreguoti projekto sprendinių, kas iš anksto užprogramuoja, kad esant netinkamiems projekto sprendiniams, kils vienokių ar kitokių problemų ir turėsime taisytinas vietas“, – „Delfi“ tvirtino J. Jablonskis.
„Rangovui tenka prisiimti pasekmes dėl blogai parengto projekto sprendinių. Kad projekte yra netinkamų sprendinių, patvirtina atlikta nepriklausoma ekspertizė“, – teigė jis.
„LTG Infra“ teigė nesutinkanti su rangovo teiginiu, kad nustatytos problemos kilo vien dėl projekto sprendinių.
Tai ne pirmas kartas, kai „Fegdos“ atliktuose infrastruktūros darbuose nustatomi defektai. Anksčiau jų buvo nustatyta į Rūdninkų poligoną vedančiame kelyje iš karto po įrengimo, dar 2023 metais.
Viešąjį pirkimą gelžbetonio keliui poligoną nutiesti laimėjusi „Fegda“ darbus atliko už 6,45 mln. eurų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Taminsko patarėjas: tai – LTG ir „Fegdos“ sutarties santykių klausimas
Paskelbus apie „Fegdos grupės“ bendrovių galimai paliktus defektus dviejuose europinės geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ ruožuose, susisiekimo ministro patarėjas sako, kad šie klausimai yra susiję su įmonių sutartiniais santykiais, o ministras projektą prižiūri aukščiausiame politiniame, ne techniniame lygmenyje.
Apie defektus dviejuose vėžės ruožuose trečiadienį pranešė portalas „Delfi“.
„Klausimai (…) yra susiję su dviejų įmonių („Fegdos" ir „Lietuvos geležinkelių“ – ELTA) sutartiniais santykiais, jie turi būti sprendžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą ministras Juras Taminskas seka aukščiausiame politiniame, o ne techniniame lygyje“, – Eltai teigė ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas.
Kaip skelbta, defektus valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) nustatytė vėžės ruožuose „Šveicarija–Žeimiai“ ir „Žeimiai–Šėta“, darbus atliko „Fegdos grupei“ priklausančios bendrovės „Fegda“ ir „Tilsta“.
LTG valdoma įmonė „LTG Infra“ su šiomis bendrovėmis 2022 metų pabaigoje pasirašė dvi sutartis, kurių bendra vertė siekia 180 mln. eurų (be PVM), pernai – dar vieną 123,5 mln. eurų (be PVM) sutartį.
Iš viso sutarčių su „Fegdos“ grupės įmonėmis vertė – 303,5 mln. eurų (be PVM).
Pagal šias sutartis minėtos įmonės įsipareigojo įrengti naują geležinkelio sankasą ir pastatyti inžinerinius statinius ruožuose minėtuose ruožuose, darbai juose buvo pradėti 2023 metais.
Visgi LTG, 2025 ir 2026 metais atlikusi darbų kokybės kontrolę, nustatė galimų atliktų darbų neatitikimų projektiniams ir sutartiniams reikalavimams.
LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė portalui teigė, kad, nors už atliktus darbus rangovui jau sumokėta, tai nepanaikina jo pareigos ištaisyti nustatytus trūkumus ar defektus.
Tuo metu „Fegda grupės“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis teigė nesutinkantis su „LTG Infra“ vertinimu, kad nustatyti sankasos defektai yra rangovo atliktų darbų trūkumai. Pagrindine problemų priežastimi jis įvardijo netinkamus projekto sprendinius.
Tai ne pirmas kartas, kai „Fegdos“ atliktuose infrastruktūros darbuose nustatomi defektai. Anksčiau jų buvo nustatyta į Rūdninkų poligoną vedančiame kelyje iš karto po įrengimo, dar 2023 metais.
Viešąjį pirkimą gelžbetonio keliui poligoną nutiesti laimėjusi „Fegda“ darbus atliko už 6,45 mln. eurų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Naujausi komentarai