VEŽĖJAI: PATIRIAME PLATAUS MASTO DEZINFORMACIJOS ATAKĄ

Lietuvos transporto ir logistikos verslo atstovai tvirtina pastaruoju metu patirią gerai koordinuotą plataus masto dezinformacijos ataką prieš vieną didžiausių šalies ekonomikos sektorių.

Periodiniai mėginimai organizuoti įvairias akcijas, klastojami laiškai ES institucijoms ir didelėms Vakarų verslo bendrovėms – tai tik dalis plataus masto kampanijos prieš Lietuvos verslą, spaudos konferencijoje Seime sakė Romas Austinskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.

„Susirūpinimą kelia ir tai, kad anonimiškai skleidžiant dezinformuojantį turinį melagingai prisistatoma Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų vardu, su kuriomis Lietuvos vežėjų asociacijos stengiasi palaikyti nuolatinį socialinį dialogą“, – sako R. Austinskas.

Jis informavo, kad šių metų vasarį Europos Parlamentą, o gegužę ir Europos Parlamento Peticijų komitetą, pasiekė trys peticijos, kurių atgaliniuose adresuose nurodytos Lietuvoje veikiančios profesinės sąjungos. Visuose trijuose tekstuose pateikiamas panašus turinys, raštai pateikti ne ant firminio blanko, nenurodant pareiškėjo asmens, be parašų.

Viename tokių laiškų peticijos pateikėjas nurodo esą vežėjų įmonės iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos neteisėtais būdais samdo vairuotojus iš trečiųjų šalių, pateikia kitą klaidinamą informaciją. Pareiškėjas prašo Europos Parlamento imtis priemonių ir nutraukti šią verslo praktiką Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

Pasak R. Austinsko, atgaliniame adrese melagingai nurodomas siuntėjas – Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. R. Austinskas informavo, kad reaguodama į situaciją „Solidarumo“ vadovybė išsiuntė oficialų laišką paneigimą Europos Parlamento atsakingiems atstovams, kuriame profsąjunga neigia siuntusi tokį laišką, o jos vardu pasinaudota apgaulės būdu. Šią peticiją Europos Parlamento Peticijų komitetas pripažino kaip nepriimtiną.

Verslininkai neatmeta, kad padidintas dėmesys Lietuvos ir kitų periferinių ES šalių transporto verslui susijęs su bandymu daryti įtaką politiniams sprendimams, susijusiems su Mobilumo paketu.

Pasak R. Austinsko, apie panašius atvejus, kai vilkikų sustojimų vietose ES šalyse dalinami agitacinio pobūdžio atsišaukimo lapeliai praneša ir patys vairuotojai. „Jų turinys panašus – vairuotojai raginami kreiptis nurodytais kontaktais, o profsąjunga esą padės apginti jų teises, išsireikalauti didesnio atlygio“, – sakė vežėjų atstovas.

Pasak R. Austinsko, susirūpinimą kelia faktas, kad aprašomi tik žinomi tokių laiškų siuntimo atvejai – nežinomas mastas kiek, ir kokiu tikslu dezinformuojančio turinio galėjo pasklisti po Europą. „Visas šias priemones sieja panašaus pobūdžio turinys – rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis skleidžiama melaginga informacija apie neva vergijos sąlygomis dirbančius vairuotojus Lietuvos transporto bendrovėse. Tokia situacija kenkia ne tik transporto verslui, bet ir menkina šalies įvaizdį“, – sako R. Austinskas.

Verslininkams didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad dažniausia anonimiškai veikiančių asmenų gijos galimai veda į kaimynines valstybes Rytuose. R. Austinskas nurodo, kad plačiai veikiama ir strateginėse Lietuvai rinkose Vakaruose, kuriose Lietuvos vežėjai vykdo didelės apimties tarptautinių krovinių pervežimo operacijas. „Lietuvos transporto ir logistikos bendrovės per pastaruosius metus užfiksavo ne vieną bandymų organizuoti vilkikų vairuotojų nesankcionuotus streikus, ar kitokias provokacines akcijas“, – sakė R. Austinskas.

Jo teigimu, kaip tik šiuo metu, pasitelkus socialines medijas ir Rusijoje bei Baltarusijoje populiarias susirašinėjimo programėles, bandoma organizuoti stambaus masto akciją nukreiptą prieš Rytų Europos vežėjus, tarp jų išskiriant Lietuvos verslą. „Linava“ duomenimis, akcijos iniciatoriumi prisistato viena Vokietijos transporto pramonės asociacija. Ši asociacija, kurios žinutės daugiausia skirtos rusakalbiams vairuotojams iš trečiųjų šalių, ragina prisijungti prie plataus masto protesto akcijos, kuri turėtų įvykti Berlyne birželio 19 d. Organizatoriai protesto demonstracijoje žada vokiečių, vietinės žiniasklaidos ir smulkių transporto įmonių palaikymą.

„Protesto dalyviams pateikiamos ne tik detalios instrukcijos, kaip akciją parodyti kuo masiškesnę ir daugiau matomą. Vairuotojai taip pat raginami nurodytais kontaktais persiųsti įmonių, kuriose dirba, konfidencialius duomenis: CMR, sutartis, kitus dokumentus“, – spaudos konferencijoje Seime sakė R. Austinskas.

Jis paragino atsakingas valstybines institucijas įvertinti susidariusią situaciją ir atsižvelgti į 2002 metais Seimo patvirtintą nacionalinio saugumo strategiją. Joje numatyta vykdyti nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą ir aktyviai ginti šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.