VIDAUS VANDENŲ LAIVININKYSTĖS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

Laivyba Lietuvos vidaus vandens keliais šiuo metu išgyvena atgimimą – per pastaruosius trejus metus įvyko daugiau teigiamų pokyčių nei per praėjusius 30 metų.

Esmingai tvarkomi vandens keliai, nuolatos modernizuojama infrastruktūra, ambicingi projektai, tarptautinis bendradarbiavimas – visa tai žada naudą bendruomenėms, verslams, visuomenei ir valstybei. Nes netolimoje ateityje Nemunu tekės aplinkos taršą ir sausumos kelių apkrovimą mažinantys rimti krovinių srautai, daugybę galimybių turės pramoginė, pažintinė ir keleivinė laivyba Lietuvos upėmis.

Laivybai bus atverti visi valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai

Valstybės įmonės vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vienas pagrindinių veiklos tikslų – didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį, tarp jų atverti Nemuną nepertraukiamai laivybai visu upės ilgiu Lietuvos teritorijoje.

Kad laivai galėtų netrukdomai plaukti beveik 500 km siekiančia Nemuno vaga nuo Druskininkų iki Kuršių marių, Kauno hidroelektrinės užtvankoje planuojama įrengti šliuzą. Praėjusiais metais buvo pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir VVKD memorandumas dėl šio šliuzo įrengimo ir netrukus bus pradėtas poveikio aplinkai vertinimas, tuomet – projektavimo darbai.

VVKD nuotr.

Per penkerius–septynerius metus planuojama laivybai pritaikyti visą Nemuno vagą (tiek žemupio, tiek aukštupio turistinei laivybai), artimiausiu metu sutvarkant upės atkarpą Kauno mieste iki Kauno hidroelektrinės ir galiausiai laivų šliuzu sujungiant Nemuno aukštupį su žemupiu.

Dar vienas upeivystės galimybes plečiantis projektas – 1863–1873 m. statyto istorinio Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas ir laisva laivyba kanalu nuo Nemuno, Minijos iki Kuršių marių ties Klaipėda. Pagrindinis kliuvinys laivybai visu kanalu užtikrinti – Klaipėdos miesto 3-ioji vandenvietė. Vandenvietės iškėlimo klausimai buvo plačiai svarstyti praėjusiais metais, tačiau sprendimo kol kas nėra. Reikalinga aiški ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Vyriausybės pozicija, kadangi tai susiję su lėšų poreikiu. Iškėlus vandenvietę ir iškasus apie 1 km ilgio kanalą ties Klaipėda, būtų užtikrinama pramoginė, keleivinė laivyba, o atvėrus vandens kelią į uostą per Malkų įlanką galėtų būti vykdoma ir krovininė laivyba. Atvėrus kanalą abiem kryptimis, turizmui atsivertų įspūdingas maršrutas, kuris jungia Klaipėdos uostą, Miniją ir Nemuną, o krovininės baržos išvengtų nepalankių plaukiojimo sąlygų Kuršių mariomis. Kol šis projektas neįgyvendintas, tenka apsiriboti plaukimu į Kuršių marias per Drevernos upę, kurioje taip pat reikalingi pertvarkymai – būtina rekonstruoti (arba likviduoti) Drevernos šliuzą, šiuo metu galintį praleisti tik 3,3 m pločio laivus.

VVKD nuotr.

VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas sako, kad, be atviros Nemuno vagos, ateities planuose – atverti ir kitus vandens kelius. „Po Nemuno mūsų darbų geografija plėsis toliau. Krovininei laivybai atversime Nerį iki Jonavos, tuomet tikimės ir Nevėžį iki Kėdainių. Šiuose miestuose numatyti ir krovininiai uostai“, – ateities planais dalijasi V.Vinokurovas.

Anot V.Vinokurovo, VVKD sieks įgyvendinti ir itin reikšmingą šalies visuomenei ir ekonomikai projektą – atverti vandens kelią tarp Vilniaus ir Kauno. „Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungtas ir vandens keliu Neryje, sostinėje taip pat numatyta pastatyti vidaus vandenų uostą. Tokią viziją plėtojame, o analizės ir Neries dugno skenavimo darbus jau įpusėjome. Maršrutą Vilnius–Kaunas galime turėti jau 2030-aisiais“, – tikino VVKD vadovas.

Vizija – 100 proc. elektrinė vidaus vandenų krovininė laivyba

ES kartu su Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2050-ųjų pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. VVKD, vystydama krovininę laivybą vidaus vandenimis, reikšmingai prisidės prie šio siekio.

Susisiekimo ministerija ir VVKD turi viziją apie 10 proc. Lietuvos krovinių pervežti vidaus vandenimis, naudojant upių transportą be CO2 emisijų.

VVKD nuotr.

Praėjusiais metais VVKD užsakymu Lietuvos jūrinio klasterio partneriai sukūrė inovatyvaus elektrinio baržų stūmiko koncepcijos projektą, kuris visą savo maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos nuplauktų naudodamas tik elektros energiją iš baterijų. Elektrinio stūmiko koncepciją sukūrė Lietuvos jūrinio klasterio ir AB Vakarų laivų gamykla įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda.

VVKD nuotr.

„Šio stūmiko koncepcija kol kas neturi analogų – jis galės stumti iki 2000 t pakrautą baržą ir nuplaukti net 250 km. Vilkikas krovinius Nemunu plukdytų visiškai žaliai ir pakeistų tūkstančius sunkvežimių, apkraunančių magistralę Kaunas–Klaipėda–Kaunas. Įgyvendinę šį projektą ir pagaminę bent penkis stūmikus, būtume Europos lyderiai, turintys elektrinį vidaus vandenų laivyną“, – projektą pristato V.Vinokurovas.

EIB konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Dar šių metų pavasarį elektrinio stūmiko projektas įžengė į naują etapą – VVKD pasirašė susitarimą su Europos investiciniu banku (EIB), kuris numato pagalbą įgyvendinant elektrinio stūmiko projektą. EIB ekspertai kartu su Europos investavimo konsultacijų centru (EIKC) teiks konsultacijas Direkcijai rengiant projekto galimybių studiją ir padės ieškant finansavimo įgyvendinimui.

VVKD nuotr.

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdos ir Kauno.

Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų žalesnė.

Europos investicijų bankas (EIB) yra ES valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdamas padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, jis teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti.

EIB ekspertai kartu su Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) samdomais išorės paslaugų teikėjais teiks konsultacijas VVKD rengiant projekto galimybių studiją ir ieškant finansavimo. Be to, pasitelkęs EIKC, EIB pateiks įžvalgų apie tiekėjų ir operatorių rinką ir konsultuos reglamentavimo ir konkurencijos klausimais.

EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas, atsakingas už EIB veiklą Baltijos šalyse, pažymėjo: „Džiaugiuosi, kad EIB konsultavimo paslaugų tarnyba padės įgyvendinti šį novatorišką transporto infrastruktūros projektą, kuris prisidės prie Lietuvos klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nes gerokai sumažins oro taršą ir eismo intensyvumą. EIB tvirtai laikosi įsipareigojimo konsultuoti ir finansuoti investicinius projektus, kuriais skatinami inovatyvūs žali transporto sprendimai ES.“

Kaip teigia VVKD generalinis direktorius V.Vinokurovas, direkcija, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valdytoja, renkasi klimatui palankų kursą, o ši siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Anot jo, visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Logistikos grandinėms tampant tvaresnėms, pažangūs sprendimai integruojami į vieną grandinę ir duoda maksimalią naudą. VVKD direktorius pažymi, kad vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

VVKD nuotr.

Klestinti vidaus laivyba – galima

Lietuvoje plyti beveik 1 000 km vidaus vandenų kelių. Prognozuojama, kad iki 2025 m. laivybai naudojamų vidaus vandenų kelių ilgis bus beveik 500 km. Per artimiausią dešimtmetį tikimasi atverti ir eksploatuoti visus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.

Siekiama, kad vidaus vandenų pakrantėse būtų rekreacinių-poilsinių paslaugų ir pakankamai išvystyta vidaus vandenų transportui reikalinga infrastruktūra, kurianti vertę regionų savivaldybių bendruomenėms ir vietos verslams.

Planuojama, kad keleivinė-pramoginė laivyba vyks ne tik Lietuvos teritorijoje, bet kirs sienas ir pasieks kaimynines šalis. Pirmieji žingsniai jau žengti – Nemuno aukštupyje atliekami laivybos sąlygų gerinimo darbai, skirti naujai turistinei vandens trasai Nemunu–Augustavo kanalu į Lenkiją vystyti.

Atliekami rimti krovininės laivybos plėtros darbai prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams.