Viešasis sektorius vis dar neišnaudoja dirbtinio intelekto potencialo: kaip tai pakeisti Pereiti į pagrindinį turinį

Viešasis sektorius vis dar neišnaudoja dirbtinio intelekto potencialo: kaip tai pakeisti

2026-05-15 12:24 klaipeda.diena.lt inf.

Šiandien vis daugiau viešajame sektoriuje kalbama apie dirbtinį intelektą, tačiau tik nedaugelis gali aiškiai įvardyti, kokią realią vertę jis sukuria. Nors dirbtinis intelektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių prioritetų, realus pasirengimas jį taikyti ir paversti apčiuopiamais rezultatais vis dar atsilieka. „Deloitte“ duomenimis, tik 37 proc. viešojo sektoriaus organizacijų turi aiškią DI strategiją, kai privačiame sektoriuje šis rodiklis siekia 53 proc., o beveik pusė viešųjų organizacijų vis dar yra pradiniame etape.

Gediminas Buivydas
Gediminas Buivydas / Partnerio nuotr.

Kaip pažymi Valstybės kontrolė, 2024 m. Lietuvoje 15,3 proc. viešojo sektoriaus subjektų taikė DI sprendimus, tačiau šios iniciatyvos išlieka fragmentiškos.

„Viešajame sektoriuje šiandien viena didžiausių klaidų yra tai, kad dirbtinio intelekto pažanga dažnai vertinama pagal naudojimo faktą, o ne pagal sukuriamą rezultatą. Organizacija gali deklaruoti, kad „naudoja DI“, tačiau vien pats naudojimo faktas dar nepasako, kokią realią įtaką tai turi. Kur kas svarbiau tampa tai, ar DI sprendimai leidžia taupyti laiką, gerinti veiklos rodiklius ar kurti naują vertę“, – teigė DI konsultacijų ir sprendimų bendrovės „AI Officer“ bendraįkūrėjas Gediminas Buivydas.

Ekspertas tęsia, kad ši problema būdinga ne tik viešajam sektoriui. JAV tyrimų organizacijos „RAND Corporation“ duomenimis, daugiau nei 80 proc. DI projektų nepasiekia tikslų, o „Boston Consulting Group“ vertinimu, net 74 proc. įmonių nesugeba dirbtinio intelekto sprendimų pritaikyti taip, kad jie kurtų vertę organizacijos mastu.

DI nauda viešajame sektoriui

Dirbtinio intelekto nauda viešajame sektoriuje šiandien jau matuojama konkrečiais rezultatais.

„Pavyzdžiui, JAV ižde DI sprendimai padėjo susigrąžinti apie 4 mlrd. JAV dolerių sukčiavimo atvejų. Jungtinės Karalystės sveikatos sistemoje (NHS) darbuotojai, naudodami DI įrankius, kasdien sutaupo dešimtimis minučių, o Estijoje DI asistentai leidžia teikti viešąsias paslaugas visą parą ir mažinti gyventojų užklausų srautą. Kanadoje DI padeda automatizuoti paraiškų vertinimą, sutrumpinant sprendimų priėmimo laiką nuo savaičių iki dienų“, – sakė G. Buivydas.

Kaip suvaldyti DI organizacijoje

Tam, kad dirbtinis intelektas organizacijoje pradėtų kurti realią vertę, pirmiausia reikia ne technologinių sprendimų, o aiškių pamatinių dalykų.

„Pradžia – DI politika ir atsakomybė. Organizacijoje turi būti aiškiai apibrėžta, kaip ir kokiais atvejais DI gali būti naudojamas, kokie yra saugumo reikalavimai ir kas už šią sritį yra atsakingas. Be šio pagrindo bet kokios tolimesnės iniciatyvos dažniausiai nepasiekia tvaraus rezultato ir nesivysto toliau.

Kitas žingsnis – organizacijos pasirengimas. Tai apima ne tik darbuotojų mokymus, bet ir realią, saugią prieigą prie DI įrankių. Svarbu, kad darbuotojai ne tik žinotų apie galimybes, bet ir gebėtų jas praktiškai taikyti savo kasdienėje veikloje. Būtent šiame etape dažniausiai atsiranda ir pirmoji apčiuopiama nauda – didesnis asmeninis produktyvumas ir efektyvesnis kasdienis darbas.

Tik po šių etapų atsiranda prielaidos kalbėti apie platesnius DI sprendimus organizacijos mastu. Idėjos turi būti testuojamos per prototipus, vėliau – pilotuojamos realioje aplinkoje, įvertinant jų naudą ir kaštus“, – sakė G. Buivydas.

Eksperto nuomone, tik įsitikinus, kad sprendimas kuria realią vertę, galima pereiti prie platesnio diegimo ir pritaikymo organizacijos mastu. Toks nuoseklus kelias leidžia sumažinti rizikas ir užtikrinti, kad DI iniciatyvos nebūtų tik eksperimentai, o taptų realią vertę kuriančiais sprendimais.

Kaip su DI pasiekti realių rezultatų

Šiandien technologinės dirbtinio intelekto galimybės jau yra pakankamai aukštos, kad galėtų iš esmės keisti organizacijų veiklą. Tačiau praktika rodo, kad pagrindinis ribojantis veiksnys dažniausiai nėra pati technologija. Kur kas dažniau tai yra organizacijos pasirengimas – gebėjimas aiškiai įsivardyti problemas, nuosekliai planuoti veiksmus, užtikrinti kompetencijas ir nepasiduoti pagundai ieškoti greitų sprendimų ten, kur reikalingas sisteminis darbas.

„Viešajam sektoriui šiandien svarbiausia ne kuo greičiau „įsidiegti DI“, o išmokti jį taikyti taip, kad būtų kuriama reali, pamatuojama vertė. Tai reiškia atsitraukti nuo perteklinio dėmesio pačiai technologijai ir daugiau dėmesio skirti organizacinei brandai – procesams, žmonėms ir sprendimų priėmimui. Tik toks požiūris leidžia pereiti nuo deklaratyvių lūkesčių prie realių rezultatų.

Galiausiai proveržį lems ne siekis atrodyti pažangiausiais, o gebėjimas blaiviai įsivertinti savo organizacijos brandą, kontekstą ir nuosekliai susidėlioti kelią į rezultatus“, – tvirtino „AI Officer“ bendraįkūrėjas.

Plačiau apie „AI Officer“: https://aiofficer.lt/lt.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų