Plačiau šia tema kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kas šiais metais paskatino tokį rinkos suaktyvėjimą?
– Pirkėjai jau dvejus metus laukė mažesnių palūkanų ir tik šiemet jų sulaukė. Tai paskatino juos grįžti į nekilnojamo turto rinką ir išsirinkti labiausiai tinkantį būstą.
– Ar galime dabartinį kainų augimą laikyti tvariu?
– Priklauso, apie kokį būstą kalbame. Mūsų duomenys rodo, kad kainos šiuo metu auga maždaug dešimtadaliu.
– Kaip antros pakopos pensijų lėšų atsiėmimas gali paveikti nekilnojamo turto rinką?
– Estijos pavyzdys rodo, kad gyventojai apie 50 proc. atsiimtų pinigų nukreipia į nekilnojamo turto rinką. Skaičiuojame, kad per dvejus metus tai gali siekti apie 500 mln. eurų. Tad prognozuojame, kad gyventojai aktyviau rinksis būstus arba naudos pensijų pakopos pinigus kaip pradinį įnašą.
– Ar naujos skolinimo taisyklės palengvins galimybę įsigyti pirmąjį būstą?
– Taip, kadangi kainos per pastaruosius penkerius metus išaugo sparčiai. Pavyzdžiui, šiuo metu jauniems gyventojams įsigyti savo pirmą nuosavą būstą sudėtinga. Todėl nauji pakeitimai turėtų tai palengvinti. Tačiau reikėtų taip pat nepamiršti, kad naujos taisyklės vieniems palengvina būsto įsigijimą, o kitiems apsunkina, pavyzdžiui, tiems, kurie nori įsigyti jau ne pirmą būstą su paskola.
– Galbūt tuomet žmonės investuos kitur, o ne į nekilnojamąjį turtą?
– Manau, kad nekilnojamas turtas kaip investicija – labai mėgstamas lietuvių. Matome, kad pastaraisiais metais nuomos grąža yra sumažėjusi. Be to, mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius 20 metų investicijos į akcijų rinkas nugalėjo lyginant su nekilnojamuoju turtu. Iš to galime padaryti išvadą, kad įmanoma investuoti ne tik į būstą.
– Kokių pokyčių 2026 metais galime tikėtis dėl kainų augimo?
– Sudėtinga įvertinti, kiek gyventojai nuspręs savo pinigus iš antros pensijos pakopos panaudoti įsigyjant būstą. Tačiau prognozuojame, kad kainų augimas nebus lėtesnis nei šiemet.
(be temos)