Daugiabučiai sostinės Fabijoniškių mikrorajone pastatyti dar 2008-aisiais. Per tiek metų butų kainos gerokai šoktelėjo.
„Nesidomėjau, tiesą pasakius“, – prisipažino moteris.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vėtrungių gatvės gyventoja nesusimąstė ir apie nekilnojamojo turto mokestį – ar reikės mokėti ir koks jis galėtų būti. Vien būsto paskola jau kelia galvos skausmą.
„Sudėtinga gauti, savo namus turėti, o dar nekilnojamasis turtas… Reikia pagalvoti“, – kalbėjo ji.
Kiek gyventojų butai verti, skelbia Registrų centras.
„Vertės Lietuvoje per penkerius metus vidutiniškai pakilusios apie dvigubai“, – teigė Registrų centro skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Norintiems savo namus parduoti – žinia gal ir gera. Tačiau pagal šias atnaujintas vertes nuo kitų metų bus taikomas ir nekilnojamojo turto mokestis.
„Pamatėme tokį vaizdą, kad šiais metais vidutinės Registrų centro vertės priartėjo prie rinkos verčių ir kai kuriais atvejais jas netgi lenkia. Anksčiau to nebuvo“, – aiškino „Ober-Haus“ departamento vadovas Saulius Vagonis.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė nusprendė atlikti tyrimą – išanalizavo 150 butų trijuose didžiuosiuose miestuose, palygino jų būsimas mokestines ir vidutines rinkos vertes.
„Kas dešimtas atvejis toks, kad Registrų centras pervertina turtą. Tai reiškia, kad žmogus turės mokėti mokestį nuo vertės, kuri didesnė už tą sumą, už kurią jis galėtų gauti rinkoje, jei nuspręstų butą parduoti“, – aiškino S. Vagonis.
Registrų centras skaičiuoja tik vidutinę buto kainą. Anot įstaigos atstovės, dažniausiai butas įvertinamas pigiau nei jo reali vertė, nes vertinimas nėra individualus.
„Masinis vertinimas orientuojasi į vidutinę objekto būklę. Jeigu objektas yra žymiai geresnis už eilinį tokios pat rūšies turtą, tikėtina, kad jis bus neįvertintas pakankamai“, – aiškino L. Kanišauskienė.
Atsižvelgiama į statybos metus, buto plotą, lokaciją. Tad jei yra neregistruotų buto savybių, gali nutikti ir priešingai – kaina bus pervertinta. Sostinės Vėtrungių gatvės daugiabučiai Registrų centro įvertinti devyniais tūkstančiais daugiau nei rinkos kaina. Dėl to ir nekilnojamojo turto mokestis gali būti didesnis.
„Susidaro kelių, dešimčių ar keliolikos eurų permoka“, – kalbėjo S. Vagonis.
Už pagrindinį būstą mokės tie gyventojai, kurių turto vertė viršija 450 tūkst. eurų. Tarifą savivaldybės nustato pačios – jis gali siekti nuo 0,1 iki 1 proc. Kitas turtas apmokestinamas jau nuo 50 tūkst. eurų. Kuo didesnė turto vertė – tuo ir mokestis didesnis.
„Na, ką darysi, mokėsime. O ką daryti“, – gūžtelėjo pečiais moteris.
„Reikės ieškoti būdų daugiau dirbti ir užsidirbti, nes toks suvaržymas, aišku, gyvenimo kokybės neprideda“, – kalbėjo kita pašnekovė.
Registrų centro vertinimą kiekvienas gyventojas gali ginčyti.
„Kiekvienais metais pirmą metų ketvirtį gyventojai turi teisę teikti Registrų centrui prašymą su individualaus vertinimo ataskaita, kad Registrų centras patikslintų mokestinę vertę“, – paaiškino L. Kanišauskienė.
Vis dėlto buto vertė bus pakeista tik tada, jei vertinimas skirsis daugiau nei 20 proc. Anot Finansų ministerijos, tai – tarptautinė praktika.
Finansų ministerija teigia, kad siekiant išvengti nežymių skirtumų tarp verčių, kurie galėtų lemti didelį apeliacijų skaičių, 20 proc. riba pasirinkta kaip optimali ir pagrįsta mokesčių teisinių santykių stabilumu.
Anot rinkos tyrėjų, ši riba – per aukšta, nes buvo nustatyta dar tada, kai nekilnojamojo turto mokesčio tarifai nepriklausė nuo turto vertės.
„Reali vertė, pavyzdžiui, 590 tūkst. eurų, o Registrų centras pervertino keliais procentais – ir žmogus jau turi mokėti mokestį nuo 600 tūkst. eurų, kai tarifas pereina į didesnę zoną. Tokiu atveju žmogus ženkliai nukenčia“, – aiškino S. Vagonis.
Šiemet priimtas įstatymo pataisas jau anksčiau kritikavo buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius.
„Matėsi, kad žmonės iki galo arba neišmanė, arba tiesiog nežinojo, kaip Europoje ar pasaulyje nustatomos nekilnojamojo turto vertės“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto narys.
Anot jo, reforma priimta chaotiškai, todėl nenuostabu, kad apie 20 proc. ribą nepagalvota. Ateityje, A. Butkevičiaus manymu, įstatymas galėtų būti koreguojamas.
„Gal pirmais metais ginčytina vertė galėtų būti, jei paklaida siekia 10 proc. – tol, kol tikrai susireguliuos ta tikroji NT vertė“, – svarstė A. Butkevičius.
Registrų centras įvertino daugiau nei 6 mln. nekilnojamojo turto objektų. Preliminari jų vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų.
(be temos)