Kokia nauja tvarka įsigalios negyvenamosios paskirties patalpose ir ką svarbu žinoti loftų gyventojams? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo aplinkos viceministrė Asta Rokickienė (toliau – A. R.) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius (toliau – M. S.).
– Kas konkrečiai keičiasi?
– A. R.: Tai, kas yra susiję su gyvenimu ar negyvenimu negyvenamuosiuose pastatuose, šiuo metu nėra keičiama. Jokie pakeitimai, griežtinantys gyvenimą ar kontrolę, nesikeičia. Yra keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuris galioja nuo 2017-ųjų metų. Jis turėjo išimtis, kurios leido užsiimti tam tikra ekonomine veikla paskirties neatitinkančiose patalpose. Bute buvo galima turėti minimalią gamybą, kepti tortus ar teikti grožio paslaugas. Su kolegomis juokavome, kad Vyriausybės nutarime nėra išimties viešojo administravimo paslaugų teikimui, todėl visas viešasis sektorius, dirbantis iš namų, naudoja savo patalpas ne pagal paskirtį. Vyriausybės nutarimas yra absurdiškas. Jame yra išdėstyta per 100 veiklų, kurios yra leidžiamos arba ne. Vienkiemyje, kaime, žmogus negali sukti medaus, nes tai jau yra gamyba. Bet tai tikrai niekam nemaišo.
Buvo daug siūlymų, kaip reikėtų keisti tą nutarimą. Jis pradėtas keisti dar pernai, bet kadangi daug kam buvo aktualus, galutiniai pakeitimai jau yra planuojami teikti. Vyriausybės nutarimas dabar apims ne veiklų sąrašą, o sudėlios kriterijus, kurie numatys, kad gamybos mastas nebūtų didelis, ir įvardins negalimas veiklas. Ten yra įvardijami tikrai globalūs kriterijai. Pakeitimas yra toks ir mes galvojame, kad jis yra teisingas.
Gyvenimo loftuose šis nutarimas tikrai nepalies. Prisiklausėme visokių kalbų, kad ten gyvena dideli gyventojų kiekiai. Nereikėtų iškart išsigąsti, nes dar iki 2024 m. buvo leidžiama dalį pastato naudoti pagal kitą paskirtį. Gamybos pastate galėjo būti 49 proc. butų. Teigti, kad visi gamybiniai, poilsio pastatai ar sodo namai yra naudojami ne pagal paskirtį, nereikėtų.
– Mindaugai, kaip prasidėjo tendencija iš senų pastatų daryti loftus?
– M. S.: Loftų tema pasaulyje skaičiuoja dešimtmečius ir turbūt šimtmečius. Į Lietuvą ši tendencija atėjo prieš 20 metų, kuomet buvo pamatytas potencialas teritorijose, iš kurių išėjo gamyba. Iš patrauklių miesto zonų gamyba išėjo ir tapo nebereikalinga. Atsilaisvino puikios teritorijos, pastatai, kuriuos galima pritaikyti kitoms veikloms. Gyvenimas yra viena iš tų veiklų. Kažkas taip pat konvertavosi į viešbučius ar prekybos centrus. Funkcijos pakeitimas buvo natūralus. Pati miesto savivaldybė tai palaikė, nes konversija yra tvaresnis plėtros būdas nei nauja statyba. Tu nenugriauni pastato, pritaikai esamas konstrukcijas ir išvalai teritoriją. Tu esi miesto centre, tau nereikia naujų tinklų ir infrastruktūra aplink yra puiki.
Aišku, tie pastatai turi savų iššūkių. Jie yra dideli, didžiulio tūrio. Reikia patikrinti konstrukcijas, ar jos gali būti naudojamos. Pastatai, statyti prieš 50 metų, gali stovėti dar 100 metų. Jie yra su aukštomis lubomis ir kūrybininkai, menininkai ieško būdų tai pritaikyti. Dalyje tų patalpų galima dirbti, turėti mažą manufaktūrą, o viršuje galima gyventi. Viskas yra puiku, nereikia važinėti ir naudoti transporto. Iš to poreikio per 20 metų gimė labai įvairių projektų. Kai kurie yra labai kokybiški ir apdovanoti. Taip pat buvo ir ne visai pavykusių pavyzdžių, kai žmonės kažką paremontavo ir norėjo pardavinėti. Žmogus turi žinoti, ką jis perka, ar jis taps bendrijos nariu ir ar turės bendrai valdomą ūkį. Loftų perspektyvoje mes taip pat augame. Dabar atsirandantys loftai yra kokybiški, išieškoti ir siūlo buto gyvenimo kokybę.
– Ar žmonėms tokiuose pastatuose gyventi brangu?
– M. S.: Ne visi loftai yra įrengiami minimaliai. Daroma daugiau, nei galima. Dalis loftų atitinka gyvenamosios paskirties kokybę. Jie yra apšildomi, pakeičiami langai ir yra galimybė prijungti šildymą prie miesto tinklų. Tai yra tam tikra nekilnojamojo turto, būsto rūšis. Ne visi gali įpirkti naują, energetiškai efektyvų, puikiai išplanuotą ir geroje vietoje esantį būstą. Tai yra nedidelis segmentas, bet dalis žmonių taip gyvena ir to ieško.
– Kokio dydžio yra šis segmentas?
– M. S.: Vilniuje keliolika tūkstančių žmonių, šeimų gyvena tokio tipo objektuose, ypač Naujamiestyje. Tai yra nelabai masinė, bet tam tikrą rinkos dalį sudaranti teritorija. Ji yra reikšminga.
– Koks yra savivaldybės vaidmuo ir atsakomybė?
– M. S.: Savivaldybė turi prižiūrėti ir vertinti vietas, kuriose gyvena žmonės bei nustatyti naudojimo ne pagal paskirtį faktus. Tenka girdėti, kad yra skiriamos baudos už gyvenimą negyvenamosios paskirties patalpose. Tačiau savivaldybės interesas turėtų būti ne bausti, o suprasti, kodėl žmonės gyvena tokiose patalpose.
Turime reguliarius susitikimus su Aplinkos ministerija. Ieškome sprendimų, kaip supaprastinti pakeitimus, kurie dabar yra painūs. Dažnai problema yra tokia, kad žmonės gyvena tokiuose pastatuose, nes negali pakeisti paskirties. Jie galėtų, bet procedūra yra sunki. Supaprastinus procedūras būtų galima leisti pasikeisti žemės ir patalpų paskirtį. Miestas irgi yra tuo suinteresuotas. Juk tie, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje, yra GPM mokėtojai. Tai, kad žmonės įsikurtų ir gyventų ten, kur gali deklaruoti gyvenamąją vietą, yra valstybės interesas.
– Ką reiškia skirstymas į gyvenamąją ir negyvenamąją paskirtį? Ar viskas yra dėl žmogaus patogumo?
– A. R.: Turbūt ir dėl saugos, kad konstrukcijos nenuvirstų ant galvos. Gyvenamiesiems pastatams yra privaloma techninė ir naudojimo priežiūra. Kasmet yra vertinamos konstrukcijos. Jei atsitinka avarijos, administratoriai turi tai tvarkyti. Tai yra daroma su valstybės priežiūra ir valstybė padeda. Vienbučiui ar sodo namui valstybinė priežiūra nėra privaloma.
– M. S.: Neseniai kalbėjau su mūsų nariais, kurie plėtoja tokio tipo objektus. Klausiau, ar jie išpildo tuos reikalavimus, ar kuria bendrijas ir daro techninę priežiūrą. Jie atsakė, kad taip. Viskas yra taip pat išlaikoma. Faktas, kad ne visi rinkoje tai daro, nes jie nėra įpareigoti.
Vienas iš siektinų dalykų yra švietimas, kad žmonės žinotų, iš ko ir kokį turtą jie perka. Aplinkos ministerijoje turėjome diskusiją, kad galbūt gali būti kelių tipų gyvenamoji paskirtis, kur žmogus yra informuojamas ir sutinka, kad pas jį bus mažiau dienos šviesos ar nebus parkavimo vietos. Yra tokio būdo gyventojų, kurie gyvena mažos kvadratūros bute. Galbūt jiems nereikia parkavimo vietos, nes jie važinėja viešuoju transportu. Bet todėl jie mažiau mokėtų už būstą ir galėtų tapti būsto rinkos dalyviais. Tokią diskusiją reikia turėti. Lofto tema tai padarė, nes dabar mes grįžtame prie šios diskusijos.
– Ar permainose yra ir įpareigojimas priimti tokius sprendimus?
– A. R.: Mes tęsime darbus darbo grupėje, vertinsime ir žiūrėsime. Turėjome pasitarimą su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais. Jie atneš konkrečius pavyzdžius ir paaiškins, kur yra trikdžiai, kodėl paskirtis negali būti pakeista.
– Ką daryti žmonėms, kurie žino, kad gyvena negyvenamosios paskirties vietose?
– A. R.: Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybę ir išsiaiškinti, kokios yra galimybės pasikeisti paskirtį. Dabar mes kaupiame visą informaciją apie tai, kiek tokių atvejų gali būti ir kaip palengvinti galimybę pasikeisti paskirtį.
– M. S.: Jei negalėjai prieš penkerius metus, galbūt gali dabar, nes teisės aktai yra pasikeitę. Reikia pažiūrėti proaktyviai ir įsivertinti, nes nuo to priklauso jūsų turto likvidumas ar vertė. Jei jis yra pakeistos paskirties, kitas, kuris jį nusipirks, galės gauti geresnę banko paskolą. Galbūt galės įsikurti bendrija, ko anksčiau nebuvo. Aktyvumas ir bendruomeniškumas tikrai prisidės prie jūsų turto vertės ir gyvenimo kokybės.
– Kaip suprantu, tai neša teigiamas permainas?
– A. R.: Šiuo metu yra keičiamas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Jis suteiks teisę kurti bendrijas, nes šiuo metu jų negalima kurti niekur kitur. Tai padės lengviau susitarti, kaip pasikeisti paskirtį ir kaip susikurti bendriją. Žinome, kad sunku tokius pastatus įteisinti ar su jais kažką daryti, kai savininkų yra daug. Darėme pakeitimus žinodami tą problematiką, bet dabar labai iškilo loftų problematika. Siūlome įsivertinti, kokioje patalpoje gyvenate, išsiaiškinti, ar yra kokių nors pakeitimų ir kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl trikdžių. Tuomet mes galėsime pritaikyti tinkamą reguliavimą.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)