Pokyčių faktoriai
„Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenimis, nepakankamą vaikų saugaus eismo taisyklių išmanymą dažniausiai nurodo automobilius vairuojantys gyventojai.
Be to, kas ketvirtas gyventojas (26 proc.) mano, kad, palyginti su ankstesnėmis kartomis, šiandieniai vaikai apie saugų eismą žino mažiau, dar 25 proc. – kad vaikų žinių lygis nepasikeitė.
Pasak Aurelijos Kazlauskienės, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir rinkodaros departamento direktorės, nuomonių tyrimas atskleidžia nevienareikšmį gyventojų požiūrį į vaikų pasirengimą saugiai elgtis kelyje.
Tačiau šiuolaikiniai vaikai susiduria su daug daugiau trukdžių ir dėmesio dirgiklių kelyje. Pvz., remiantis tyrimu, šiandien vaikų saugumui kelyje didžiausius saugumo iššūkius kelia elektriniai paspirtukai ir išmanieji telefonai, o prieš 20 metų savo kasdieniame gyvenime jų dar neturėjome.
„Saugaus eismo taisyklės dažnu atveju vaikams nėra nauja informacija – su jomis jie susiduria nuo mažens. Tačiau pati aplinka, kurioje tas taisykles reikia pritaikyti, keičiasi: atsirado daugiau judumo priemonių, telefonas tapo kasdieniu palydovu, o dėmesį kelyje blaško vis daugiau dalykų. Saugumo požiūriu svarbiausia, kaip vaikai pasielgia konkrečioje situacijoje: jei žinoma taisyklė realiame eisme nesuveikia, vadinasi, vien teorinių žinių taip pat neužtenka“, – komentavo A. Kazlauskienė.
Edukacija ir paspirtukai
Paklausti, kas šiandien labiausiai padeda užtikrinti vaikų saugumą kelyje, 41 proc. gyventojų nurodė didesnį dėmesį jų švietimui apie saugų eismą.
Tačiau pati švietimo stoka tarp didžiausių problemų minima gerokai rečiau – ją, kaip vaikų saugumą mažinantį veiksnį, įvardijo 7 proc. apklaustųjų. Gerokai dažniau gyventojai nurodė elektrinius paspirtukus ir kitas naujas judumo priemones (69 proc.), naudojimąsi telefonu (61 proc.) ir nepakankamą vaikų dėmesingumą (44 proc.).
A. Kazlauskienė atkreipė dėmesį, kad vertinant, ar dabartinių informacijos ir edukacijos priemonių pakanka, aiškios daugumos taip pat nėra: 45 proc. respondentų nurodė, kad jų pakanka, 38 proc. – kad jų per mažai.
„Diskusijos apie saugaus eismo edukaciją nereikėtų susiaurinti iki informacijos kiekio. Visuomenė švietimą išskiria kaip svarbiausią saugumą didinantį veiksnį, tačiau kartu nematome aiškaus sutarimo, kad vaikams tiesiog reikia daugiau informacijos. Edukacija turi padėti vaikui žinoti ir atpažinti riziką, tačiau tinkamą elgesį formuoja realios eismo situacijos gatvėje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Elgesio skirtumai
Transporto kompetencijų agentūros tyrime ir saugaus eismo žinių patikrinime 2025-aisiais dalyvavo daugiau kaip 11,8 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos.
Net 97 proc. jų teigė žinantys saugaus eismo taisykles, tačiau vaikų elgesio stebėjimas parodė, kad problemų kyla tiek kertant gatvę, tiek naudojantis judumo priemonėmis.
Prieš eidami per pėsčiųjų perėją 33 proc. stebėtų mokinių neįsitikino, kad ją pereiti saugu, 8 proc. perėjoje naudojosi telefonu.
Dar ryškesni skaičiai fiksuoti važiuojant dviračiais ir paspirtukais: 85 proc. mokinių kirsdami pėsčiųjų perėją transporto priemonės nesivedė, 81 proc. nedėvėjo šalmo važiuodami paspirtuku, 49 proc. – be šalmo važiavo dviračiu.
Pasak A. Kazlauskienės, beveik visi mokiniai nurodė taisykles žinantys, tačiau savaime tai nepasako, kaip jie elgiasi realioje situacijoje. Būtent elgesio stebėjimas leidžia pamatyti, kur teorinės žinios nevirsta tinkamu veiksmu.
„Jeigu vaikas žino, kad prieš eidamas per perėją turi įsitikinti, ar saugu, tačiau trečdalis stebėtų mokinių to nepadaro, tai jau signalas žvelgti toliau nei į pačios taisyklės mokėjimą. Taisyklė iš tiesų veikia tada, kai saugus sprendimas tampa įpročiu ir jo nebereikia priminti“, – pažymėjo ekspertė.
Naujausi komentarai