– Pirmiausia, kokį jūs matote realų poreikį Lietuvoje turėti tramvajų?
– Čia viskas priklauso nuo to, kokie iš tikrųjų yra keleivių srautai, kiek jų galima pervežti dabar Lietuvoje esančiomis keleivinio transporto priemonėmis – autobusais ir troleibusais. Kaip matome, Vilniuje situacija yra gana sudėtinga. Labai sudėtingi ir patys klausimai, susiję su tramvajumi, apie kuriuos kalbama. Kaune kalbama rimtai, Vilniuje apie tai buvo kalbėta prieš kokius 20–30 metų. 2002–2003 m. buvo parengti specialūs projektai, buvo užtikrintas finansavimas, tačiau dėl įvairių priežasčių galutinis sprendimas taip ir nebuvo priimtas, projektas sustojo. Aš manau, kad tokiems dideliems miestams tramvajų vis dėlto reikėtų turėti.
– Jūs apie tai ir užsiminėte, kad diskusija dėl tramvajų jau tęsiasi kelis dešimtmečius. Kas, jūsų manymu, yra pagrindinė priežastis, pagrindinis stabdis, dėl ko ši tramvajų idėja nesivysto?
– Dar 1986 m. buvo parengtas tramvajaus projektas, buvo rengiami techniniai sprendiniai. Realiai viską stabdė kaina. Kaina yra nemaža. Bet, sakykime, jeigu žiūrėsime ilgalaikėje perspektyvoje, tramvajus yra ilgaamžiškesnė, tikrai efektyvesnė keliavimo transporto priemonė. Jeigu žiūrėtume pagal hierarchiją – autobusas, tramvajus, metro, bet metro tikrai dar yra papildomų diskusijų klausimas. Jis būtų per didelis Vilniui, nes keleivių tikrai nesusirinktų tiek, kad jis būtų bent kiek efektyvus.
– Šiuo metu politikai, kurie bent jau kažkokia prasme argumentuoja tramvajaus reikalingumą Lietuvoje, akcentuoja, kad dėl to būtų mažinamos spūstys. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Žinoma. Sakykime taip: tramvajus tikrai turi prasmę, jeigu paimsime pavyzdį – buvo suplanuota Vilniuje tramvajaus linija iš Pilaitės iki Antakalnio. Pilaitėje jau yra juostos, yra žalioji juosta, kurioje galėtų važiuoti tik tramvajus. Dabar ten važiuoja visas srautas, nors didelę dalį keleivių būtų galima sėkmingai pervežti tramvajumi.
– Kaune neseniai buvo atlikta galimybių studija dėl tramvajaus. Tokia studija buvo atlikta ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jūsų nuomone, kuris miestas Lietuvoje būtų geriausiai pasiruošęs įgyvendinti tokią idėją?
– Kažkada labiausiai pasiruošęs buvo Vilnius. Tada meras Artūras Zuokas labai palaikė šią idėją, bet vėliau nebuvo perrinktas, ir idėja buvo numarinta. O dabar, mano nuomone, geriausiai pasiruošęs yra Kaunas. Ten jau atlikta galimybių studija, rimtai planuojama, ir jeigu tie planai bus įgyvendinti, Kaunas tikrai galės pasidžiaugti šiuo projektu.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Studiją atlikę ekspertai taip pat teigia, kad tramvajus būtų tinkamiausia priemonė siekiant miestiečius persodinti iš automobilių į viešąjį transportą. Jūsų nuomone, kiek tai realu? Juk ir anksčiau, kalbant apie autobusus, ne kartą buvo sakoma, kad žmonės persės į viešąjį transportą. Kuo tramvajus turi didesnes galimybes?
– Tramvajus yra šiek tiek patogesnis kelionėms. Bus didesnis greitis, daugiau komforto, todėl tokia galimybė tikrai egzistuoja. Tačiau reikia suprasti, kad pas mus vis dar vyrauja mentalitetas turėti nuosavą automobilį, dažnai ne po vieną šeimoje, ir juo važiuoti nuo durų iki durų. Vis dėlto ta nuomonė pamažu gali keistis. Ypač jeigu būtų taikomos tam tikros priemonės – pavyzdžiui, ribojamas eismas senamiestyje ar įvedamos didesnės zonos, kuriose būtų apmokestintas lengvųjų automobilių važiavimas mieste. Jeigu parkavimas būtų brangus ir sudėtingas, jeigu nebūtų kur pastatyti automobilio, tada žmonės natūraliai rinktųsi kitą variantą. Ekonomiškai tai reiškia, kad važiavimas automobiliu turi būti nepatogus ir brangus, o viešasis transportas – geras, patogus, prieinamas ir pigus. Prie to reikia pradėti pratinti nuo mažens – nuo darželio, nuo mokyklos, formuojant supratimą, kad viešasis transportas yra gėris, nes jis mažiau teršia aplinką. Tuomet formuojasi įgūdžiai, kad važiuoti viešuoju transportu yra net patogiau nei nuosavu automobiliu, kurio nėra kur pastatyti ir kurio naudojimas kainuoja brangiai.
– Kadangi užsiminėte apie ekonomiką, ne mažiau svarbus yra ir atsiperkamumo klausimas. Koks čia įžvelgiamas potencialas?
– Kalbant apie miesto transportą, svarbu suprasti, kad didžioji nauda atsiranda per miesto parkavimo, srautų ir pasiekiamumo sprendimus. Jeigu būtų tinkamai suplanuota, atsiperkamumas atsirastų ne tik finansine, bet ir socialine, aplinkosaugine prasme.
– Kai politikai kartas nuo karto vėl iškelia šį klausimą į viešąją erdvę, kiek jūs įžvelgiate, kad čia bandoma rinkti politinius taškus rinkėjų akyse?
– Negalėčiau to vienareikšmiškai pasakyti. Mano asmeninė nuomonė tokia: jeigu realiai būtų įgyvendintas tramvajaus projektas, aš tuo tikrai pasidžiaugčiau. Jeigu politikai tame taip pat mato prasmę, reikia jų palaikymo, nes be politinio palaikymo tokio projekto įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Tai yra labai brangi infrastruktūra. Reikės rasti finansavimą, nesvarbu, kuriame mieste tai būtų daroma, nes vien tik miesto biudžeto tam neužteks. Reikės paramos, tikėtina, ir iš Europos Sąjungos fondų. Tam būtina politinė valia ir nuoseklus palaikymas.
– Jeigu šis klausimas nebūtų atidėliojamas ir sprendimas būtų priimtas čia ir dabar, per kiek laiko būtų galima tikėtis parengti infrastruktūrą tramvajaus atsiradimui?
– Pagal įprastus planavimo etapus, pirmiausia reikėtų parengti techninius projektus, sutvarkyti gatvių ir inžinerinę infrastruktūrą. Visa tai užima laiko, bet kartu leidžia sprendimus integruoti į bendrą miesto plėtrą. Jeigu procesai vyktų operatyviai, būtų duota „žalia šviesa“, užtikrintas finansavimas ir politinis palaikymas, manau, kad tramvajaus infrastruktūrą būtų galima įgyvendinti maždaug per septynerius metus.
Naujausi komentarai