Mechaniko patarimai

Automobilio turbina iš oro sukuria galingumą

Automobilininkai žino, kad turbina padidina variklio galingumą. Tačiau dažnokai painioja turboįpūtimą ir mechaninį kompresorių. O kai užsimena apie „žemo slėgio turbiną“, apskritai pasimeta. Pabandysime išsiaiškinti šį klausimą.

Siekiama išgauti didesnės energijos

Visų pripūtimo sistemų, ar tai būtų turboįpūtimas, ar mechaninis kompresorius, užduotis – veikiant slėgiui, į variklį pripūsti kuo daugiau oro, todėl jį galima sumaišyti su didesniu degalų kiekiu. Taip į cilindrus patenka daugiau degaus mišinio ir padidėja galingumas.

„Daugiau degaus mišinio“ - tai ne didesnis kiekis (jis kaip tik lieka toks pat), bet didesnė energija. Įprastą atmosferinį variklį (oras į jį patenka su atmosferiniu slėgiu) ir variklį su pripūtimu galima lyginti... Pavyzdžiui, su dviem vienodomis vynuogių skardinėmis. Pabrėžiame – skardinės yra vienodos talpos. Į pirmąją uogos supiltos sulig kraštais. Antroji taip pat pilna ligi viršaus, tačiau uogos joje suspaustos grūstuve, todėl, suprantama, čia jų daugiau. Suvalgę šias uogas, gausite daugiau energijos negu iš pirmosios skardinės. Pripūtimo sistema ir yra ta „grūstuvė“, leidžianti į cilindrus privaryti daugiau degaus mišinio.

Turboįpūtimas

Turbiną, pumpuojančią orą, suka išmetamosios dujos. Kai kada turboįpūtimas galingumą leidžia padidinti nedidinant degalų kiekio. Turbinos poveikį nesunku pajusti vairuojant: pasiekus tam tikras apsukas, tarsi atsiveria antrasis variklio kvėpavimas, jis ima veikti dviguba jėga. Tačiau kol pasieks šį režimą, turbina nesugeba išgauti reikiamo slėgio. Todėl ramiai važiuojant mažomis apsukomis tokie automobiliai atrodo vangūs ir lėtoki. Norėdami atsikratyti šios nemalonios savybės, kai kurie automobilių gamintojai naudoja dvigubą turboįpūtimą (dvi mažos turbinos įsisuka greičiau ir lengviau nei viena didelė).

Pastaraisiais metais atsirado „žemo slėgio turbinų“. Jos ima „pūsti“ iškart, nedelsdamos, vos tik paspaudžiate akceleratorių. Žemo slėgio turbinos didelio galingumo nesuteikia, užtat gerokai padidina trauką esant mažoms apsukoms. Pas mus populiaraus „Volkswagen Passat 1,8“ variklis maksimalų sukimo momentą pasiekia nuo 1,750 aps./min. Žemo slėgio turbina vairuotojui sukelia iliuziją, kad cilindrų yra daugiau nei iš tikrųjų. Pradedant greitinti nuo vidutinių apsukų, 4 cilindrų „Passat 1,8T“ primena modelį su atmosferiniu 6 cilindrų varikliu. Žemo slėgio turbinos dažnai naudojamos „Saab“ ir „Volvo“.

Kompresorius „ryja“ kurą dideliais kiekiais

Arba mechaninis pripūtimas. Nuo turboįpūtimo jis skiriasi tuo, kad turbiną suka ne išmetamosios dujos, bet pats variklis – pavaros diržais. Mechaninis pripūtimas gerokai padidina galingumą ir sukimo momentą. Automobiliai su kompresoriais bet kokiu režimu akimirksniu audringai reaguoja į akceleratorių. Vairuotojai, išbandę tokias mašinas (ypač automobilių temomis rašantys žurnalistai), negaili epitetų: „vagneriškas veržlumas... neišsenkantis energijos šaltinis...“. Tai toli gražu ne visi epitetai. Tačiau kompresoriniai automobiliai garsėja kaip benzino „rijikai“. Todėl mechaninis pripūtimas dažniausiai naudojamas brangiuose sportiniuose modeliuose. Pavyzdžiui, „Jaguar“ ir „Mercedes Benz“.

Ir vėl: kodėl?

Kodėl žmonės perka automobilius su pripūtimu? Ne tik vaikydamiesi galingumo. Varikliai su pripūtimu leidžia taupyti lėšas, jeigu mokesčiai susiję su variklio tūriu. Mūsų šalyje nuo jo priklauso įvežimo muito mokesčiai.

Štai pavyzdys. Du žmonės užsienyje nusipirko turistinius sportinius kupė - „Jaguar XKR“ ir „Mercedes Benz SL600“. Mašinos tos pačios klasės ir net panašaus galingumo: jaguaro – 363 AG, mersedeso – 394 AG. Tačiau už „Jaguar“ reikėjo mokėti mažesnį muitą – jo kompresorinio variklio tūris – tik 4 l, o „Mercedes Benz“ atmosferinio variklio – 6 l. Kiek ten reikia mokėti už du papildomus litrus?..