Vairuotojo dirgikliai

Prieš dvidešimtmetį vairuotojo blaškymas buvo suprantamas kaip kalbėjimasis su juo. Apie tai bylojo ir užrašai viešajame transporte, skelbę, kad kalbėti su vairuotoju griežtai draudžiama.

Viena didesnių vairuotojo nuodėmių buvo rūkymas prie vairo, šiek tiek mažesnė – garso aparatūros reguliavimas. Visi šie veiksmai atitraukia vairuotojo dėmesį nuo pagrindinės jo funkcijos – vairavimo. Vis dėlto visi šie dirgikliai, kurie buvo laikomi pavojaus šaltiniu vairuojant, nublanko vos tik pasirodžius mobiliesiems telefonams. Nerūkyti, nevalgyti vairuojant buvo paprasčiausiai patariama, o kalbėti telefonu – uždrausta; nepaisantiesiems šio draudimo policijos pareigūnai gali pareikalauti susimokėti baudą.

Mokslininkai vieningai sutinka, kad vairuotojo dėmesio blaškymas yra itin svarbus rizikos faktorius, kalbant apie nelaimes keliuose. Yra skiriamos kelios vairuotojo dėmesio blaškymo rūšys.

Vidiniai dirgikliai – visa tai, kas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio automobilio viduje: tai ir garso aparatūros reguliavimas, ir pokalbiai su keleiviais, ir, žinoma, naudojimasis mobiliuoju telefonu.

Dar viena dirgiklių rūšis – išoriniai: vairuotojas dėmesį nuo kelio gali nukreipti skaitydamas reklamą ar stebėdamas šaligatviu einančius žmones.

Šios dvi stambiausios dirgiklių rūšys skirstomos dar smulkiau. Virdžinijos technikos instituto mokslininkai skiria net keturis vairuotojo dėmesio trikdymo tipus. Vizualinis – vairuotojas stebi aplinką, tačiau nesukoncentruoja žvilgsnio į kelią. Kognityvinis – vairuodamas asmuo reaguoja į pašnekovą, o ne į tai, kas vyksta kelyje. Fizinis – vairuotojas, užuot laikęs vairą abiem rankomis, viena bando reguliuoti garso įrangą, valgo ar laiko telefoną. Garsinis – kai garsai automobilio viduje: skambantis telefonas, garsiai grojanti muzika – neleidžia girdėti svarbių garsų mašinos išorėje, pavyzdžiui, specialiųjų tarnybų, važiuojančių su įjungtais garso signalais.

Nauja rykštė – internetas

Spartėjanti technologijų pažanga lėmė, kad dabar reikia kalbėti ne tik apie kalbėjimą telefonu vairuojant, tačiau ir apie trumpųjų žinučių rašymą ar naršymą internete. JAV saugaus eismo specialistai jau nebe pirmus metus skelbia pavojų dėl to, kad bet kuriuo dienos metu mobiliaisiais prietaisais prie vairo naudojasi apie 660 tūkst. vairuotojų. Draudimo kompanija "Enie Insurance", atlikusi vairuotojų apklausą, sužinojo, kad trečdalis vairuotojų nesibaimina rašyti trumpųjų žinučių vairuodami, o net trys ketvirtadaliai teigia matantys, kaip tai daro kiti vairuotojai.

Mokslininkai suskaičiavo, kad vidutiniškai parašyti žinutę trunka 5 sek. Jei automobilis važiuoja 90 km/val. greičiu, jis per 5 sek.  įveikia atstumą, lygų futbolo aikštės ilgiui. Visa tai vairuotojas daro beveik nereaguodamas į tai, kas vyksta kelyje. "Blogiausia, kad net devyni iš dešimties jaunų žmonių tikisi atsakymą į žinutę ar elektroninį laišką gauti vos per 5 min., o tai sukuria didesnį spaudimą vairuojančiajam greičiau atsakyti", – teigiama vienoje JAV mokslininkų ataskaitoje.

Mobiliojo telefono naudojimas vairuojant priverčia vairuotoją atitraukti žvilgsnį nuo kelio ir rankas nuo vairo. Blogiausia, kad kalbant telefonu vairuojant dėmesys nėra sutelktas į kelią ir vairuotojas netinkamai įvertina eismo situaciją. Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto mokslininkai atskleidė, kad net ir laisvų rankų įranga besinaudojantys vairuotojai gali neatkreipti dėmesio į objektus, esančius jų kelyje, jeigu aktyviai dalyvauja pokalbyje. Svarbiausia, kad tyrėjai teigia nematantys jokio skirtumo, ar vairuojantis asmuo kalba naudodamasis laisvų rankų įranga, ar ne.

"Laisvų rankų įranga taip pat atitraukia vairuotojo dėmesį ir jį blaško, nes žmogaus smegenys veikia taip, kad jos linkusios įsivaizduoti dalykus, apie kuriuos šneka", – teigia psichologas Grahamas Holas.

Nėra statistikos

Yra nemažai įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu blaško vairuotojų dėmesį, dėl to pailgėja jų reakcijos laikas. Šiuo atveju kalbama ne tik apie stabdymo kelią, tačiau ir sugebėjimą laiku reaguoti į kelio ženklus. Neretai kalbantieji telefonu nesilaiko savo eismo juostos, pamiršta, kad reikia laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių.

G.Holo teigimu, prie ausies pridėtas telefonas vairuojant kelią nerimą dėl to, kad vairas laikomas tik viena ranka, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad svarbiausia yra vairuotojo matymo laukas, kuris susiaurėja nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas kalba su laisvų rankų įranga, ar be jos.

Nustatyta, kad jauni vairuotojai daug dažniau naudoja mobiliuosius telefonus vairuodami nei jų vyresni kolegos, tačiau apskritai išmanių mobiliųjų telefonų naudojimas JAV itin išaugo. Skaičiuojama, kad 2011 m. išmaniuosius telefonus turėjo apie 52 proc. gyventojų, o po ketverių metų, 2015 m., tokių buvo net 80 proc.

Daugumoje šalių policijos pareigūnai savo pranešimuose apie eismo įvykius nenagrinėja, ar eismo įvykio metu vairuotojas buvo blaškomas tokių dirgiklių kaip mobilusis telefonas, o pats vairuotojas, bijodamas tapti avarijos kaltininku, tokių duomenų nepateikia. Nyderlanduose buvo apskaičiuota, kad 2004-aisiais  buvo galima išvengti 8,3 proc. žūčių keliuose, jei vairuotojai nebūtų naudojęsi mobiliuoju telefonu vairuodami.

60–70 proc. vairuotojų JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse prisipažino vairuodami besinaudojantys mobiliuoju telefonu. Niujorko valstijoje jau registruotas įstatymo projektas, kurį priėmus, pareigūnams būtų suteikta teisė paimti iš vairuotojo telefoną, kad būtų išsiaiškinta, ar eismo įvykio metu jis juo nekalbėjo. Jeigu įstatymas bus patvirtintas, tokius veiksmus pareigūnams atlikti turėtų padėti Izraelyje sukurta įranga, kuri leis nustatyti, ar prieš avariją mobilusis prietaisas nebuvo naudojamas. Planuojama, kad asmenims, kurie nesutiks policijos pareigūnams patikrinimui pateikti telefoną, bus taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir tiems, kurie atsisako tikrintis blaivumą, – tam tikram laikui atimamas vairuotojo pažymėjimas.

Trukdo ne tik vairuotojams

Tokių siūlymų priešininkai tvirtina, kad bendravimas su keleiviu vairuotoją blaško taip pat, kaip ir kalbėjimasis mobiliuoju telefonu, tačiau įvairias eismo saugumo studijas atlikę mokslininkai su tuo nesutinka. Atlikti testai parodė, kad, nepaisant to, kad bendrauja su keleiviu, stabdymo kelias yra daug trumpesnis nei vairuotojo, kuris reaguoja į ekstremalią situaciją, spausdamas stabdžių pedalą kalbėdamas telefonu. Paaiškinimas, pasak tyrėjų, labai paprastas. Pašnekovas, esantis viename automobilyje su vairuotoju, taip pat reaguoja į besikeičiančia eismo situaciją ir jis gali nutraukti pokalbį tuomet, kai pamato, kad eismo sąlygos darosi sudėtingesnės ir reikalauja iš vairuotojo daugiau dėmesio. Šie eksperimentai nepaneigia fakto, kad ir bendravimas su keleiviu daro įtaką vairuotojo dėmesingumui.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai tikina, kad pavojinga būti įnikus į telefoną ne tik vairuotojams, tačiau ir pėstiesiems, kurie neapdairiai įžengia į važiuojamąją dalį. Gatvėse patruliuojantys pareigūnai atkreipia dėmesį, kad perėja nėra vieta, kur pėsčiasis turėtų jaustis neliečiamas. Prieš įžengiant į ją visuomet reikėtų įsitikinti, ar transporto priemonės vairuotojas jus mato ir ar spės sustabdyti, kad saugiai kirstumėte gatvę.

Komentaras

Ignas Gelžinis, Lenktynininkas

Didžiausia blogybė, kalbant apie vairavimą ir kalbėjimą telefonu tuo pačiu metu, yra ta, kad žmogaus dėmesys padalijamas. Vairuojantis asmuo nebesutelkia dėmesio į pagrindinę veiklą – automobilio valdymą. Daug daugiau dėmesio skiriama tam, ką telefonu sako pašnekovas. Išsiblaškymas prie vairo gali baigtis skaudžiu eismo įvykiu, kurio metu nukentėti gali ne tik asmuo, kalbantis telefonu. Per vieną sekundę automobilis mieste nuvažiuoja apie 10–15 m. Toks pražiopsotas atstumas gali tapti lemtingas. Įsivaizduokite, kad dėmesingumą praradote kaip tik tuo metu, kai automobilis artėjo prie pėsčiųjų perėjos arba priešais važiuojanti transporto priemonė pradėjo staigiai stabdyti. Kai yra tokios situacijos, svarbi kiekviena akimirka. Apskritai pastebiu tendenciją, kad vis daugiau žmonių vairavimą laiko neįpareigojančiu užsiėmimu – sėdėdami prie vairo sugeba vartyti laikraščius, valgyti, kalbėtis telefonu, patikrinti, kokia nauja nuotrauka socialiniuose tinkluose pasidalijo draugai. Žinoma, naujosios technologijos labai vilioja, ne veltui ir automobilių gamintojai vis daugiau jų įdiegia į pačius automobilius, tačiau nevertėtų pamiršti, kad už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą kelyje atsakome kiekvienas. Vienas neapdairus mūsų žingsnis gali baigtis ne tik laiko gaišatimi pildant eismo įvykio deklaraciją ar apgadintu automobiliu. Automobilis yra didelės rizikos šaltinis, tad važiavimas nesusikaupus yra tas pats, kas šaudymas užrištomis akimis.