Naujus keturračius pirkti ketinančiųjų prioritetai netolimoje ateityje turėtų kisti

Naujienų agentūrų išplatinta pikantiška žinia apie Lenkijos prezidento žentą, važinėjantį nauju SUV klasės visureigiu „Subaru Forester“ lietuviškais numeriais, paskatino palyginti naujų automobilių kainas skirtingose Europos šalyse. Ar iš tiesų nusibeldus į kitą žemyno pakraštį galima sutaupyti tiek, kad kelionė neatrodytų avantiūra?

Malonios išimtys

Kalbinti šios srities ekspertai beveik vienbalsiai tvirtino, kad Baltijos šalyse populiariausių automobilių modelių ir markių kainos smarkiai nesiskiria. Galbūt Lietuvoje gamintojų atstovų deklaruojamos mažmeninės kainos yra šiek tiek mažesnės nei Latvijoje, tačiau pastudijavus kainoraščius galima rasti ir priešingų pavyzdžių. Tarkime, „Saab 9-5“ Rygoje siūlomas maždaug 2 tūkst. eurų pigiau nei Vilniuje. Keletu šimtų eurų pigiau ten galima įsigyti kai kuriuos „Hondos“, „Citro?n“ ar „Mazdos“ modelius, tačiau tai greičiau išimtis nei taisyklė. Privačiam pirkėjui, negalinčiam susigrąžinti PVM, dairytis naujos mašinos gretimose šalyse neverta, nes sugaištas laikas, keblumai dėl techninio aptarnavimo ir garantijų taikymo, tokias mintis veja šalin.
„Automobilių gamintojai iš esmės visiems savo atstovams Europos Sąjungos (ES) šalyse taiko vienodas didmenines kainas. Vėliau atsirandančius skirtumus lemia tik konkrečios valstybės mokesčių politika, konkurencinė aplinka ir paties prekybos agento pasirinkta kainodara“, – dėstė bendrovės „Autotyrimai“ vadovas Robertas Cickevičius.
Šiame kontekste aiškiai išsiskiria tik Lietuvoje parduodamų „Subaru“ automobilių kainos. Sprendžiant iš Europos Komisijos vasarą atlikto kainų palyginimo, „Subaru Outback“ mūsų šalyje galima įsigyti pigiausiai visame Senajame žemyne. Modelis su 3.0 litrų darbo tūrio varikliu ir automatine pavarų dėže Vilniuje kainuoja maždaug 6 tūkst. eurų pigiau nei Latvijoje, beveik 9 tūkst. eurų pigiau nei Lenkijoje ir kone 11 tūkst. eurų pigiau nei Didžiojoje Britanijoje. „Lietuviška“ kaina siekia tik 80 proc. euro zonos kainų lygio.
Ko gera, kaip tik tuo galima paaiškinti Lenkijos dienraštyje „Super express“ aprašytą prezidento L.Kaczyńskio žento Marcino Dubienieckio sprendimą Lietuvoje įsigyti „Subaru Forester“. Čia sudarydamas sandorį M.Dubienieckis galėjo sutaupyti iki 20 tūkst. zlotų.

Dovana Lietuvai

Oficialios „Subaru“ atstovybės Lietuvoje – Japoniškų markių automobilių centro (JMAC) – vadovas Vykintas Kezys komentuodamas šią istoriją pripažino, jog į jų saloną retkarčiais užsuka ir tolimesnių svečių.
„Mums iš tiesų pavyko susiderėti dėl palankių kainų, o tai daugeliui žmonių padėjo atrasti „Subaru“ automobilius, įvertinti jų patikimumą bei saugumą. Darbo turime tiek, kad sunkiai spėjame suktis ir vykdyti gaunamus užsakymus, todėl jokių žygių siekdami pritraukti klientų iš gretimų šalių niekada nedarėme ir nedarysime“, – sakė V.Kezys.
Pašnekovas taip pat patikino, kad kitaip nei daugelis kitų automobilių pardavėjų, „Subaru“ atstovybė taiko itin mažus antkainius.
„Laikomės nuostatos, kad reikia parduoti ne „dideles“ nuolaidas, o iš karto siūlyti geras kainas. Rezultatai rodo, kad tokia politika yra teisinga“, – teigė Japoniškų markių automobilių centro vadovas.

Politika keisis

O ES biurokratai ketina siekti, kad per artimiausią dešimtmetį automobilių registracijos mokesčius visoje Europoje pakeistų bendra metinių kelių mokesčių sistema. Šių mokesčių lygis priklausytų nuo kiekvieno automobilio keliamos taršos, būtų skatinama pirkti „švarius“ automobilius. Ir priešingai – didelių, galingus variklius turinčių mašinų kainos dėl mokesčių būtų atgrasios.
Planuojamų aplinkosaugos mokesčių tikslas yra pakeisti vairuotojų elgesį ir įtraukti taršos mokestį į automobilio išlaikymo išlaidas. Kuo ekologiškesnė transporto priemonė, tuo mažesni bus jai taikomi mokesčiai. Taigi ekologiškos mašinos įsigijimas ir išlaikymas turėtų pigti.
Europos Komisijos interneto svetainėje šiuos projektus pristatančiuose paaiškinimuose akcentuojama, kad jau dabar galime pirkti automobilį bet kurioje ES valstybėje. Dėl euro lengviau lyginti automobilių kainas skirtingose šalyse ir išsirinkti geriausią pasiūlymą. Tačiau 25 skirtingos mokesčių sistemos viską apsunkina. Iš tiesų, automobiliui pradedant riedėti keliu skirtingose valstybėse mokesčių sumokama nuo 0 proc. iki 180 proc. jo vertės. Nusipirkus mašiną kitoje valstybėje narėje ir grįžus namo dažnai tenka susimokėti papildomą mokestį savo valstybei. O ilgainiui panaikinus registracijos mokestį būtų apmokestinamas ne automobilio įsigijimas, bet tik jo naudojimas. Tai reikštų dvigubo apmokestinimo pabaigą – metinis kelių mokestis būtų mokamas ten, kur automobilis registruotas.
Manoma, kad šios priemonės, be kita ko, leis automobilių gamintojams sumažinti kainas, nes jiems nebereikės derinti įvairių techninių (pvz. aplinkosauginių) reikalavimų prie skirtingų nacionalinių mokesčių sistemų. Parduoti transporto priemones ne tokioje susiskaldžiusioje rinkoje bus lengviau, taigi automobilių kainos turėtų mažėti.