– Visų pirma, kodėl reikia apie tai kalbėti? Ne visi supranta, kad padangos yra labai svarbios?

– Iš tiesų, tas, kas tinka viskam, netinka niekam – žiemai reikia gerų žieminių padangų, vasarai reikia vasarinių padangų. Iš esmės yra keletas dalykų, kuriuos reikėtų žinoti. Žieminė padanga yra sukurta veikti esant žemesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, vadinasi, ji nebeefektyvi ir netgi gali būti kai kuriais atvejais pavojinga, jeigu yra karšta, nes guma – tai cheminis mišinys. Kai padanga yra sukurta žemesnei temperatūrai, tai prie aukštesnės ji plaukia. Pavyzdžiui, stabdymo kelias – vasarinės ir žieminės padangos nuo 100 km per valandą – gali skirtis net 16 metrų. Tai labai didelis atstumas.

Antras dalykas – žiemą žmonės supranta, kad protektoriaus gylis yra pakankamai svarbus, tačiau vasarą tai taip pat labai svarbu. Kelių eismo taisyklėse, berods, nurodytas 1,6 mm minimalus protektoriaus gylis – tai yra stipriai per mažai. Vasarą dažnai gali palyti, o jeigu protektoriaus gylis nepakankamas, automobilis tampa nevaldomas ir pradeda slysti.

J. Balčiūno / ELTOS nuotr.

– Turbūt daug kas sako, jog vasarą važinės su tomis pačiomis padangomis kaip ir žiemą.

– Kažkada vasarą ėjau Vokiečių gatve Vilniuje ir pastebėjau, kad 4 iš 10 automobilių vis dar važinėja su žieminėmis padangomis. Iš esmės – tikrai nieko gero, nes tai ir brangu: jeigu žiemines padangas naudoji vasarą, jos greičiau dyla, vadinasi, žiemai jų jau neužteks.

– O kaip dėl universalių padangų?

– Žinokite, vasarą dar turbūt kažkaip galima būtų važinėti, bet žiemą – jokiu būdu nerekomenduoju.

– Dar vienas iš mitų, kurį norėjome paneigti, yra tas, kad padangos yra amžinos: nusiperki ir važiuoji, kol važiuoja.

– Padangos yra naftos produktas, guma – naftos produktas ir iš esmės padangos yra geros dvejus metus. Paskui jos gali būti dar tinkamos, bet labai svarbu, kaip tu jas sandėliuoji. Vadinasi, padanga neturi gauti per daug temperatūros, bet labiausiai bijo saulės spindulių, nes guma keičia savo sudėtį, kai ją tiesiogiai veikia saulė.

Bet pagrindinis patarimas turbūt būtų toks – apie padangas galima kalbėti labai plačiai, tad tiesiog siūlyčiau susirasti tinkamą partnerį, kuriuo pasitiki – jis padės. Nes padangų yra ir labai brangių, ir vidutinio žinomumo gamintojų, ir pigių – ir, žinokite, ten jau gali, tiesą pasakius, ir velnias koją nusilaužti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek kainuoja gera padanga?

– Aš ieškau „Premium“ klasės padangų, bet žiūriu, kuris gamintojas siūlo tikrai geriausią kainą. Išmintinga būtų ieškoti vidutinio lygio gamintojų padangų, taip pat reikėtų pasižiūrėti akcijas, nuolaidas – būna visokiausių niuansų. Kai kuriais atvejais už 130 eurų galima įsigyti visai pusėtinas padangas.

– Pačiam tikriausiai geriau nesiimti keitimo?

– Žinoma. Pats turbūt nepasikeisi, nebent turi atskirai padangas ir ratlankius, tai tada gali pasikeisti. Bet aš siūlyčiau važiuoti į tikrai patikimą servisą, kur ne tik pakeis automobilio padangas, bet tuo pačiu patikrins ir lemputes, alyvą bei visa kita. Iš esmės – pasirūpins, kad automobilis būtų tinkamas važiuoti.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Juk automobilis stovi ant kelio būtent padangų dėka ir turbūt dažnas to neįvertina – atrodo, moka vairuoti, bet padangos yra vienas iš esminių faktorių.

– Padangos iš esmės – tai ta vieta, kur mes liečiamės su keliu. Įsivaizduokite standartinį automobilį ir A4 formato lapą – automobilis, sveriantis bent 2 tonas, liečiasi su keliu tiek, kiek baltas popieriaus lapas. Tai čia yra jų sukibimas. Kuo geresnės padangos, tuo geriau stabdai, kuo prastesnės – tuo prasčiau. Kol automobilis stovi, viskas gerai, bet jeigu važiuoji 100 km/val. greičiu ar greičiau, jau gali būti niuansų. O jei dar lyja, tai tas balto popieriaus lapas išvis nėra tiek daug.