BRANGIMAS NESTABDO: PADANGOMIS RŪPINASI IŠ ANKSTO

Nors iki privalomo padangų keitimo termino dar beveik trys savaitės, daugelis lietuvių žieminiu automobilių apavu šiemet susirūpino gerokai anksčiau nei pernai. Nerimaudami dėl kone kas mėnesį augančių kainų, vairuotojai šaltajam metų laikotarpiui ėmė ruoštis jau vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.

Sukruto dar rugsėjį

Naujos žieminės padangos mano garaže šiemet taip pat atsirado neįprastai anksti. Dar rugsėjo pirmosiomis dienomis nusprendžiau išmesti senąsias padangas, kurios tarnavo penkerius metus. Tiesa, kadangi jos buvo toli gražu ne garsiausių gamintojų ir mažesnių kainų segmento, paskutinį sezoną kartais jau tekdavo pasijusti šonaslydžio lenktynininku.

Šiemet pasidairyti palyginti nebrangaus pakaitalo teko ilgokai, bet už maždaug 70 eurų už vienetą pavyko rasti visai padorią alternatyvą. Ne kokią kinietišką, o europinio gamintojo, tiesa, gal ne paties žinomiausio prekės ženklo.

Kuo padanga senesnė, tuo jos gumos mišinys yra kietesnis ir prasčiau sukimba su apledėjusia arba apsnigta kelio danga.

Pasak specialistų, kokybiškos žieminės padangos šiemet, palyginti su 2021-aisiais, iš tiesų pabrango, o domėtis naujais pirkiniais šiais metais pradėta anksčiau.

Autoservisų tinklo „Melga“ rinkodaros vadovės Kotrynos Sabauskienės teigimu, didžiausi klientų srautai įprastai prasideda spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Artėjant datai, iki kurios padangas pasikeisti yra būtina. Tačiau šiais metais sujudimas pasijuto jau rudens pradžioje.

Infliacija neaplenkė

„Vartotojai dabar atidžiau planuoja savo finansus, didesnius pirkinius, tad natūralu, kad ir padangomis domisi šiek tiek anksčiau. Todėl jau rugsėjo mėnesį pastebėjome šiek tiek aktyvesnį klientų susidomėjimą ir padangų pirkimą. Tačiau vis tiek svarbiausias faktorius – artėjantis žiemos sezonas, prastėjančios eismo sąlygos ir noras jaustis saugiai kelyje“, – aiškino pašnekovė.

Išbandymai: pir­ma­sis šal­tu­kas ga­li už­klup­ti dar ge­ro­kai iki lapk­ri­čio 10-osios, kai bus pri­va­lo­ma va­ži­nė­ti žie­mi­nė­mis pa­dan­go­mis. / BNS nuotr.

Pasak „Melgos“ atstovės, klientams rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos. Padangų keitimą planuojant iš anksto kur kas lengviau pasirinkti patogų vizito laiką ir saugiai pasitikti netikėtą šaltuką. Jos teigimu, net įsibėgėjus infliacijai, dėl kurios padangos pabrango iki 10 proc., vairuotojai lieka sąmoningi. Jų noras jaustis saugiai ir važiuoti su kokybiškomis padangomis nesumažėjo.

„Šio rudens pradžioje, palyginti su 2021-aisiais, padangų pardavimo mastai yra labai panašūs, nepaisant to, kad šiais metais kainos ūgtelėjo maždaug 7 proc. Tokios pardavimo tendencijos turėtų išlikti ir visą rudens ir žiemos sezoną“, – tikino autoservisų tinklo atstovė.

Brangsta ir perdirbimas

Kainų pokyčiai neaplenkė ir senų, netinkamų eksploatuoti ar tiesiog nereikalingų padangų. Dėl didėjančių energijos kainų ir kitų sąnaudų pabrango jų perdirbimas.

Viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Baltijos šalyse „Ekobazė“ skaičiuoja, kad 1 t padangų perdirbimo kaina šiuo metu siekia maždaug 100 eurų. Ankstesniais metais ji buvo dukart mažesnė. Anot „Ekobazės“ komercijos vadovės Marinos Curko-Notkuvienės, artimiausiu metu kaina gali padidėti dar ketvirtadaliu.

„Perdirbant padangas, naudojama labai daug elektros energijos, o jos kaina pastaruoju metu mums išaugo net keturis kartus. Tad prognozuojame, kad padangų perdirbimo kaina šį sezoną gali būti maždaug 25 proc. didesnė. Be abejo, tai kažkiek atsilieps ir jas perdirbti mums atvežusių atliekų surinkimo centrų, parduotuvių ir servisų atstovams, kadangi šiek tiek brangsta jų priėmimo įkainis“, – prognozavo ji.

Specialistai pastebi ir pozityvią tendenciją – vis dažniau rūpinamasi aplinkai draugišku senų padangų utilizavimu.

„Matome, kad pastaruoju metu vairuotojams net nelabai kyla klausimų, ar palikti senas padangas autoservise, kai jos keičiamos į naujas. Klientai informuoti, kad yra tokia galimybė, ir ja naudojasi. Juk tuomet pačiam nereikia rūpintis, kur padėti nebenaudojamą apavą. Klientų paliktas senas padangas mes patys atiduodame perdirbėjams“, – pasakojo „Melgos“ rinkodaros vadovė K.Sabauskienė.

Gresia baudos

„Ekobazės“ specialistai skaičiuoja, kad nuo rudens pradžios iki pat metų pabaigos per mėnesį bus priimama ir vidutiniškai perdirbama maždaug 2 tūkst. t senų padangų. Panašus kiekis įprastai surenkamas ir pavasarį.

Palyginkime: vasaros laikotarpiu šis skaičius sumažėja dvigubai – tuomet perdirbama maždaug 1 tūkst. t padangų. M.Curko-Notkuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 apribojimų per pastaruosius dvejus metus sumažėjo kelionių automobiliais, todėl visos dalys, tikėtina, dėvėjosi kiek lėčiau.

Padariniai: pri­klau­so­mai nuo to, ko­kios at­lie­kos ir kiek jų iš­mes­ta, bau­da ga­li siek­ti net ke­lis tūks­tan­čius eu­rų. R. Lu­ko­še­vi­čiaus / BNS nuo­tr.

„Jeigu darome prielaidą, kad vienas padangų komplektas automobiliui yra naudojamas ilgiau, o mūsų perdirbamas kiekis vis tiek išlieka vienodas, vadinasi, žmonės vis daugiau jų sąmoningai priduoda į tam skirtas vietas. Vis aiškiau suvokiama, kad, nusipirkus naujas, senas padangas kaupti, išmesti kur nors pamiškėje ar tiesiog palikti prie konteinerio yra netinkamas sprendimas“, – akcentavo M.Curko-Notkuvienė.

Ji priminė, kad, atsikratant padangų neleistinose vietose, gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Priklausomai nuo to, kokios atliekos ir kiek jų išmesta, bauda gali siekti net kelis tūkstančius eurų.

Kada padangos nebetinkamos?

Lietuvoje minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm. Toks reikalavimas taikomas nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. ir kai automobilio arba priekabos bendroji masė – ne didesnė kaip 3,5 t. Jas keisti rekomenduojama jau esant 4–5 mm protektoriaus gyliui. Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis turi siekti 8–9,5 mm, nors perkant nežinomų gamintojų ar tiekėjų produkciją pasitaiko atvejų, kada vairuotojai įsigyja naujas žiemines padangas su apytiksliai 6,0 mm protektoriumi.

Protektorius vasarą turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm. Šis reikalavimas galioja nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.

Tvarka: su­dė­vė­tos pa­dan­gos per­dirb­ti prii­ma­mos be rat­lan­kių.  Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Motociklo padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 0,8 mm. Krovininių N1 klasės automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm, o N2 ir N3 klasių sunkvežimių  – ne mažesnis nei 1,0 mm.

Padangos, skirtos važiuoti žiemą, žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba snaigės simboliu „ * “. Jei transporto priemonė eksploatuojama su padangomis, kurios neskirtos važiuoti žiemą, gali būti panaikintas jos privalomosios techninės apžiūros galiojimas.

Paprasčiausias būdas patikrinti, ar padangos susidėvėjo: ant jų esantis nusidėvėjimo indikatorius. Jis žymi maksimalią leistiną protektoriaus nusidėvėjimo ribą.

Svarbu įvertinti, ar padangos neturi pažeidimų. Vienus, mažesnius, pažeidimus galima pašalinti, kiti (kai pažeidžiamas konstrukcijos vientisumas, yra gumbas) jau yra neremontuojami.

Padangų eksploatuoti nepatariama, jei padangos nusidėvėjusios netolygiai, t. y. jų šonai labiau nudilę nei centrinė dalis arba atvirkščiai. Būtina atkreipti dėmesį į suaižėjimą, skilinėjimą. Esant suaižėjimų, padanga anksčiau ar vėliau pradės leisti orą, deformuosis.

Norma: vie­nas gy­ven­to­jas ga­li pri­duo­ti iki ke­tu­rių se­nų pa­dan­gų per me­tus, o už di­des­nį skai­čių teks pri­mo­kė­ti. / BNS nuotr.

Padangos turi būti ne senesnės nei 10 metų. Kuo padanga senesnė, tuo jos gumos mišinys yra kietesnis ir prasčiau sukimba su apledėjusia arba apsnigta kelio danga.

Nenaudojamos padangos nemokamai priimamos savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba naujų padangų įsigijimo vietose ir servisuose, kur keičiate padangas. Į surinkimo punktą galima atvežti ir nemokamai palikti nustatytą padangų skaičių (iki 4). Norint priduoti daugiau, reikia kito asmens įgaliojimo. Naudotas padangas galima pridėti už papildomą mokestį padangų perdirbimo įmonėms. Padangos priimamos be ratlankių. Priduoti galima visų tipų padangas, įskaitant ir žemės ūkio mašinų.