Nepaisant prieš varžybas sklandžiusių gandų apie "Kauno rudens 2008" depresiją, lenktynės įvyko, nors ir ne visai tokios, kokias planavo organizatoriai. Penktadienį Kauno Rotušės aikštėje iškilmingai paskelbus šių varžybų startą, skirtingai nei ankstesniais metais, dalyviai nerungtyniavo senamiesčio gatvėmis, o išsiskirstė kas sau. Kitądien jie stojo į kovą šešiuose greičio ruožuose, kurie taip pat neturėjo nieko bendra su Kauno miestu. Trasa driekėsi Elektrėnų ir Trakų apylinkėse. Bendras greičio ruožų ilgis siekė 90,4 km, o šį atstumą nugalėtojai įveikė vos per 49:58 minutės.

Nauji greičio ruožai

Jau nuo pat pirmo greičio ruožo pranašumą įgijo ir iki finišo varžovams tempą diktavo kaunietis V.Švedas, talkinamas patyrusio šturmano Ž.Sakalausko. Jiedu laimėjo penkis iš šešių greičio ruožų rungčių ir finiše prieš artimiausius persekiotojus – svečius iš Latvijos Andį Neikšaną ir Peterį Dzirkalą – turėjo solidžią 1:7 minutės persvarą. Kauniečių ekipažui tai buvo antra pergalė iš eilės, mat jie laimėjo ir prieš mėnesį vykusį ralį "Aukštaitija 2008".

Daugelis ralio sirgalių iš anksto pranašavo pergalę būtent šiam kauniečių tandemui, nors dažnas ir nuogąstavo, kad savo sportinius principus gali pademonstruoti ne sykį lietuviams pergales iš panosės nunešę "braliukai" latviai. V.Švedas ir Ž.Sakalauskas ralį "Kauno ruduo" jau yra laimėję prieš dvejus metus.

"Žinojau, kad svečiai iš Latvijos bus labai pajėgūs, todėl tikėjausi atkaklios kovos. Bet kuriuo atveju važiavau laimėti. Jau nebe pirmus metus pretenduoju į absoliutaus nugalėtojo titulą, nes čempionu savo N4 klasėje iki šiol jau buvau trejus metus iš eilės. Atrodo, kad šiemet čempiono vardą jau beveik pavyko užsitikrinti, – finišavęs ralyje "Kauno ruduo" kalbėjo V.Švedas. – Šie metai išties fantastiški – nedaug techninių gedimų, mažai klaidų ir daug prizinių vietų, pagaliau atvedusių mane iki pagrindinio tikslo – šalies ralio čempiono bendroje įskaitoje."

Prizininkų gretose – latviai

Antrą vietą viename seniausių Lietuvos ralių užėmė Latvijos atstovai A.Neikšanas ir P.Dzirkalas. Treti liko Audrius Vyšniauskas ir Edvinas Pagirskas. Ketvirtas finišavo latvių Mario Neikšano ir Gundaro Kreilio ekipažas, penktoje vietoje liko Žilvinas Juršys ir Vaidotas Butkevičius, tapę nugalėtojais savoje A8 klasėje.

Stebėtinai aukštą, šeštą poziciją, savuoju automobiliu "Ford Fiesta" iškovojo Pasaulio ralio čempionate dažniau nei Lietuvoje matomas Vytauto Baranausko ir Gedimino Celiešiaus ekipažas, varžęsis N2000 klasėje. Bendroje įskaitoje devinti likę Justas Vaitekūnas ir Dominykas Veršinskas tapo A2000 klasės nugalėtojais, o jiems įkandin finišavę Irmantas Žukauskas ir Paulius Samulionis tapo R2000 klasės laureatais. M klasės, kurioje varžėsi Lietuvos B lygos ralio čempionate kovojantys ekipažai, nugalėtojais tapo Aras Kalėda ir Iveta Slaboševičiūtė.

Tiesa, reikia paminėti, kad šįkart, kaip niekada anksčiau, prie "Kauno rudens" starto linijos išsirikiavo vos devyniolika ekipažų. Finišą pasiekė penkiolika automobilių.

Smūgis lenktynių įvaizdžiui

35 metus iš eilės rengtos ir jau gražia tradicija tapusios lenktynės nusipelniusiems Lietuvos sportininkams Arvydui ir Kastyčiui Girdauskams atminti šiemet gerokai sumenkino savo įvaizdį. Jų organizatoriai teisinosi, esą prie to prisidėjo Kauno miesto valdžia, neleidusi laikinosios sostinės gatvėse surengti nė vieno greičio ruožo. Ralio rengėjų kritikos sulaukė ir Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF), kuri esą nė kiek nepadėjo rengiant ralį ir netgi mėgino sutrukdyti.

"Paprastai varžybų organizatoriai juokauja, kad geriau jau federacija nesikištų ir netrukdytų rengiant ralį. Mums to nepavyko išvengti", – sakė ralio globėju laikomas Seimo narys Saulius Girdauskas.

Vis dėlto LASF atstovų įsitikinimu, netvarkai šalies automobilių sporte galų gale turėjo būti padėtas taškas. Šiųmetis "Kauno ruduo" pirmą kartą savo istorijoje tapo neklasifikuojamomis varžybomis, kurios buvo išbrauktos iš oficialaus Lietuvos automobilių ralio čempionato kalendoriaus. Taip pasielgta dėl to, kad organizatoriai nespėjo laiku pateikti reikiamų dokumentų, vėlavo suderinti varžybų formalumus su atsakingomis institucijomis.

"Tarkime, kad čia įtakos turėjo visuotinė ekonomikos krizė, neaplenkusi ir "Kauno rudens". Reikia tikėtis, kad ateityje tai nepasikartos ir šios varžybos vėl sugrįš į savo vėžes", – ralio išvakarėse diplomatiškai poziciją išdėstė ir nuo tiesmukos kritikos susilaikė LASF prezidentas Romas Austinskas.

Panašiai savo sprendimą motyvavo ir Kauno miesto savivaldybės Renginių organizavimo Kauno viešose vietose komisijos pirmininkas Kauno apskrities direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius. Anot jo, ralio organizatoriai nepasirūpino apdrausti renginio, neišsprendė eismo saugumo klausimų su miesto policija. Be to, baimintasi, kad dideliu greičiu skriejantys lenktyniniai automobiliai gali suniokoti pėsčiųjų takus ir veją.

Galima spėti, kad nuo šiol ralis "Kauno ruduo" bus stebimas pro padidinamąjį stiklą. Imtis tokių griežtų priemonių paakino ir pernai įvykusi tragedija, kai avariją patyrė ir žuvo žinomas lenktynininkas Rolandas Šaduikis.