Klibina sostą
Taupumas, ilgaamžiškumas ir mažesnės degalų sąnaudos per kelis dešimtmečius suformavo tvirtą dyzelinu varomų automobilių įvaizdį, o kartu – ir Lietuvos vairuotojų įprotį rinktis šias transporto priemones.
Didžiausias Baltijos šalyse transporto skelbimų portalas autoplius.lt atliko išsamią rinkos analizę, ieškodamas atsakymo į klausimą: ar dyzelino era Lietuvoje jau baigėsi, ar tai – tik gerokai perdėtas mitas?
Nors viešojoje erdvėje dažnai girdima apie artėjančią dyzelių „mirtį“, statistika piešia ne tokį radikalų paveikslą.
Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią Lietuvos automobilių parko dalį, tačiau jų dominavimas, palyginit su situacija prieš penkerius metus, mažėja.
Įmonės „Regitra“ duomenys rodo, kad 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra registruota net 1,16 mln. dyzelinių lengvųjų automobilių. Benzininiai ratuočiai nusileidžia daugiau nei perpus – 409 tūkst. Toliau rikiuojasi hibridiniai automobiliai (benzinas / elektra). Jų šalies keliuose yra jau 114 tūkst. Benzinu ir dujomis varomų automobilių įregistruoja 96 tūkst., o grynųjų elektromobilių metų pradžioje buvo vos 23 357.
Tendencija keičiasi
Portalo autoplius.lt duomenimis, naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai varikliai vis dar užima reikšmingą sandorių dalį, tačiau tendencija keičiasi.
Jei dar 2018–2019 m. dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 70 –75 proc. viso importo ir vietinės rinkos sandorių, šiandien šis skaičius artėja prie psichologiškai svarbios 50–60 proc. ribos (priklausomai nuo transporto amžiaus grupės).
Anot specialistų, šiuo metu stebima ne staigi griūtis, o lėta, bet kryptinga erozija. Lietuviai yra gana pragmatiški pirkėjai: kol dyzeliniais degalais važiuoti bus pigu, o automobilis su pilnu baku galės įveikti iki 1 tūkst. km, tol šis segmentas turės savo pirkėjų.
Kita vertus, jų pastebėjimu, mūsų šalies rinkoje pasikeitė viena esminė detalė – dyzelinas nebėra savaime suprantamas pasirinkimas.
1,16 mln. – tiek dyzelinių lengvųjų automobilių yra registruota Lietuvoje.
Atakuoja hibridai
Kur dingsta procentai, kuriuos praranda dyzeliniai automobiliai? Didžiausią „kąsnį“ nuo dyzelinių automobilių rinkos atsiriekia ne elektromobiliai, kaip dažnai dėstoma viešumoje, o hibridiniai automobiliai.
Hibridų (tiek įkraunamų „Plug-in“, tiek savaime įsikraunančių) pasiūla autoplius.lt portale per pastaruosius metus išaugo drastiškai. Tai rodo pasikeitusį vairuotojų mąstymą.
Lietuviai nori ekologiškesnio ir tylesnio automobilio, tačiau vis dar jaučia nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo. Todėl hibridas tampa tarsi saugiu tarpiniu variantu.
Dyzelino paradoksai
Dyzeliniai degalai Lietuvoje neseniai buvo apmokestinti papildomais mokesčiais, tad parduodami brangiau nei benzinas. Kaina, priklausomai nuo degalinių tinklo, šiuo metu svyruoja nuo 1,5 iki 1,7 euro už 1 l. Benzinas atitinkamai kainuoja 1,3 – 1,5 euro.
Prieš tai daugelį metų tendencija buvo priešinga – dyzelinas kainavo apie 10 proc. pigiau nei benzinas. Be to, nemažą naudą vairuotojai išgaudavo dėl mažesnių degalų sąnaudų.
Analizuojant skirtingais degalais varomų automobilių kainas ryškėja vienas svarbiausių rodiklių, signalizuojančių apie dyzelino eros pabaigą. Anksčiau dyzelinis automobilis antrinėje rinkoje beveik visada kainuodavo brangiau nei toks pat modelis su benzininiu varikliu. Dabar situacija keičiasi.
Pastebima, kad senesnių (10–15 metų) dyzelinių automobilių likvidumas mažėja. Pardavėjai yra priversti mažinti kainas, norėdami konkuruoti rinkoje, kuri vis labiau baiminasi galimų taršos mokesčių ar ribojimų ateityje įvažiuoti į miesto centrą.
Pirkėjai skaičiuoja ne tik degalų sąnaudas, bet ir būsimą automobilio išliekamąją vertę. Jie vis dažniau žvelgia į tolimesnę perspektyvą – ar nusipirkę dyzelinį automobilį po penkerių metų galės jį parduoti už konkurencingą kainą. Šis neapibrėžtumas neigiamai veikia naudotų dyzelinų automobilių kainas ir daro juos mažiau patrauklius.
Dvi skirtingos Lietuvos
Anot portalo atstovų, analizuojant duomenis ryškėja aiški takoskyra tarp didmiesčių ir regionų.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje hibridai ir elektromobiliai populiarėja gana greit. Čia atstumai mažesni, eismo spūstys didelės, o jose hibridai veikia efektyviausiai. Be to, miestuose elektromobilių infrastruktūra geriausiai išvystyta.
Akivaizdu ir tai, kad didmiesčių gyventojai dažniau renkasi naujesnius, iki 5–7 metų amžiaus automobilius. Tokio amžiaus automobilių gamintojai dyzelinių versijų dažnai net nebegamina.
Tuo tarpu regionų statistika liudija, kad dyzelinas čia vis dar karaliauja. Tai paaiškinama tuo, kad provincijoje atstumai tarp miestelių yra didesni, atitinkamai ilgesnės ir kelionės. Miesteliuose ar kaimuose viešojo transporto tinklas išvystytas prasčiau. Vietinių gyventojų pajamos čia dažnai mažesnės, todėl senesnis, bet patikimas ir mažai degalų vartojantis dyzelinis universalas išlieka logiškiausiu pasirinkimu.
Regionų statistika liudija, kad dyzelis čia vis dar karaliauja.
Importo pokyčiai
Žvelgiant į importo duomenis matyti, kad Vakarų Europa lieka pagrindiniu dyzelinių automobilių šaltiniu lietuviams.
Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje vis griežtėjant taršos ribojimams, šiose šalyse sparčiau atsisakoma dyzelinių automobilių, kurie parduodami antrinėje rinkoje ir netrukus atsiranda Lietuvos keliuose.
Tačiau net ir šiame nusistovėjusiame rinkos sraute matomi pokyčiai. Iš JAV importuojami automobiliai yra beveik išimtinai benzininiai ir jų srautas išlieka stabilus. Tuo tarpu iš Europos vis dažniau atkeliauja nebe populiarieji 2.0 TDI dyzeliniai varikliai, o mažalitražiai benzininiai varikliai su turbinomis arba hibridinėmis sistemomis.
Vartotojų elgsenos analizė rodo, kad pirkėjų prioritetai keičiasi. Prieš dešimt metų pagrindinis klausimas skambinant pardavėjui buvo: „Kiek realiai sunaudoja kuro?“. Šiandien vis dažniau domimasi: „Ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą?“, „Koks taršos mokestis?“, „Ar buvo keista baterija (jei tai hibridas)?“.
Be to, prieš naudoto transporto pirkimą vis dažniau atliekama išsami jo techninė patikra servise.
Tai liudija, kad pirkėjų akimis degalų sąnaudos nebėra vienintelis rodiklis. Vartotojai pradeda vertinti bendrąją automobilio nuosavybės kainą (TCO – Total Cost of Ownership), į kurią įeina įvairūs mokesčiai, galimos išlaidos remontui, būsimas nuvertėjimas, draudimo kaina ir t. t. Šioje lygtyje senas dyzelinis automobilis vis dažniau pralaimi.
Prognozės – atsargios
Ar galima teigti, kad dyzelino era baigėsi? Autoplius.lt portalo specialistai nėra kategoriški – nesibaigė, bet pereina į saulėlydžio fazę.
Anot prognozių, komerciniame transporte, tolimųjų reisų logistikoje ir žemės ūkyje dyzelinas neturi lygiaverčių alternatyvų ir dominuos dar bent dešimtmetį. Tačiau asmeninių automobilių segmente lūžis jau vyksta.
Ekspertai pataria: jei ruošiatės pirkti automobilį, kuris daugiausia važinės mieste, dyzelinis variantas dažnai būtų tiesiog nebelogiškas pasirinkimas nei finansine, nei komforto prasme. Tačiau jei vairuotojo kasdienybė yra tolimi atstumai, pavyzdžiui, greitkelis Vilnius–Klaipėda, modernus dyzelinis variklis vis dar yra nepralenkiamas efektyvumo čempionas. Todėl labai tikėtina, kad dyzeliniai automobiliai ne išnyks, o taps nišiniu produktu, skirtu specifiniams vairuotojų poreikiams tenkinti, palaipsniui užleisdami „masiškiausio automobilio“ titulą.
Nuosaikūs pasirinkimai
Nepaisant gausybės gamintojų pastangų elektrifikuoti automobilius ar net visiškai atsisakyti dyzelinių variklių, taip sumažinant transporto sukeliamą taršą, lietuvių naudotų automobilių norų sąrašo viršuje vis dar išlieka dyzelinu varomi modeliai. Jie sudaro net 67,2 proc. visų „carVertical“ platformoje lietuvių tikrintų automobilių. Antroje vietoje – modeliai su benzininiais varikliais, trečioje vietoje – hibridiniai automobiliai. Remiantis „carVertical“ dažniausiai tikrinamų automobilių duomenimis, galima matyti, kad vienas geidžiamiausių lietuvių automobilių – dyzelinis BMW. Toliau rikiuojasi ta pačia degalų rūšimi varomi „Volkswagen“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „Volvo“ automobiliai. Tik šeštoje vietoje pagal lietuvių tikrinamus automobilius – pasirinkimas su benzininiu varikliu, tačiau gamintojas vis tiek išlieka BMW. Septintoje – benzinu varomi „Toyota“ modeliai. Kitame portale „Autogidas“ net 71,4 proc. visų parduotų automobilių yra dyzeliniai. Šiais degalais varomi automobiliai parduodami greičiausiai – vidutiniškai per 43,8 dienas.
(be temos)
(be temos)