Procesas gali strigti
ES sistema sukurta taip, kad nukentėjusiam asmeniui nereikėtų vienam aiškintis su kitos valstybės narės draudiku – draudimo bendrovės turi žalų administravimo atstovus, tačiau praktikoje pats atstovo buvimas dar negarantuoja greito ir visiško nuostolių atlyginimo.
Pasitaiko situacijų, kai žalos administravimas užsitęsia dėl to, kad jo atstovas arba pats draudikas vilkina sprendimo priėmimą, nustatytais terminais neišmoka draudimo išmokos, nesutinka atlyginti visų nuostolių, vis prašo papildomų dokumentų ar paaiškinimų arba skirtingai vertina eismo įvykio aplinkybes.
Vežėjui tai gali reikšti ne tik ilgą laiką neatlygintas išlaidas už transporto priemonės, krovinio gelbėjimą, eismo įvykio vietos sutvarkymą (kurios ES šalyse gali siekti milžiniškas sumas), bet ir įmonės veiklos sutrikdymą bei dar didesnius nuostolius dėl prastovų, negautų pajamų ir pan.
„Svarbiausia suprasti, kad kitos valstybės draudiko sprendimas nėra paskutinis taškas. Jeigu atsakingas draudikas nepagrįstai atsisako atlyginti visus nuostolius arba žalos administravimas užsitęsia itin ilgai, reikia įvertinti, ar toliau susirašinėti su draudiku, ar vis dėlto savo teises apginti teisme“, – sakė advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, draudimo teisės ekspertas Julius Sakalauskas.
Speciali apsauga
Viena svarbiausių ES motorinių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo sistemos garantijų nukentėjusiam asmeniui – galimybė už eismo įvykį atsakingo asmens draudikui pareikšti tiesioginį ieškinį savo valstybės teisme.
ES teisės aktai numato specialią eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą. ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo, kai tenkinamos tam reikalingos sąlygos, gali tiesiogiai pareikšti ieškinį atsakingo asmens draudikui savo gyvenamosios vietos valstybės teisme.
Lietuvos teisėje ši galimybė taip pat įtvirtinta aiškiai: TPVCA privalomojo draudimo įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prieš kitos ES valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvoje.
Verslo atveju kiekvienos situacijos jurisdikcija turi būti vertinama individualiai – atsižvelgiant į įmonės būstinę, transporto priemonės registracijos vietą, atsakingo draudiko veiklos vietą ir kitus konkrečios bylos aspektus.
„Vežėjui, kurio transportas nuolat juda po skirtingas Europos valstybes, galimybė ginčą spręsti Lietuvoje yra labai reikšminga. Užuot organizavus procesą kitoje šalyje, ieškojus vietos teisininkų ir sprendus kalbos bei procesinius klausimus, pirmiausia verta įvertinti, ar konkretus ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teisme“, – pažymėjo J. Sakalauskas.
Įgaliojimai ir pareigos
Kitos ES valstybės draudiko atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvoje nėra vien tik kontaktinis asmuo, kuriam persiunčiami dokumentai. Jis skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šio draudiko vardu atlikti.
Svarbi ir dar viena praktinė aplinkybė: ES Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad žalų sureguliavimo atstovo įgaliojimai apima ir jo pareigą priimti teismo procesinius dokumentus, reikalingus procesui dėl žalos atlyginimo nukentėjusio asmens nuolatinės buveinės vietos teisme pradėti.
Tai praktiškai labai palengvina nukentėjusio asmens padėtį ir pagreitina teismo procesą, nes tam, kad užsienio draudikas būtų informuotas apie kitoje ES valstybėje pradėtą teismo procesą, užtenka ieškinį ir teismo dokumentus įteikti šio draudiko atstovui.
Be to, taupomi bylos kaštai, nes nereikia visų dokumentų versti į užsienio kalbą ir siųsti tiesiogiai į kitą valstybę.
Kada verta nebelaukti?
Pasak J. Sakalausko, viena dažnesnių klaidų – pernelyg ilgai tikėtis, kad draudiko pozicija pasikeis vien tęsiant susirašinėjimą.
„Jeigu draudikas atsisako atlyginti pagrįstus nuostolius, siūlo išmokėti akivaizdžiai per mažą draudimo išmoką arba vilkina draudžiamojo įvykio administravimą ir daugiau kaip 90 dienų neišmoka draudimo išmokos, verta pagalvoti ir apie teisminę ginčo perspektyvą. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad dažnai aiškiai suformuluotas reikalavimas teisme gali pakeisti derybų dinamiką ir paspartinti pagrįsto sprendimo dėl draudimo išmokos priėmimą“, – sakė advokatas.
Todėl po eismo įvykio užsienyje svarbu nuo pat pradžių rinkti ne tik paties įvykio, bet ir visų nuostolių įrodymus: policijos ar kitus įvykio dokumentus, nuotraukas, remonto sąmatas ir sąskaitas, transportavimo bei saugojimo išlaidas, susirašinėjimą su draudiku.
Verslui papildomai svarbūs dokumentai, galintys pagrįsti transporto priemonės prastovą ar kitus tiesiogiai dėl įvykio atsiradusius nuostolius. Kiekvienu atveju atlygintinos žalos apimtis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir taikytinos teisės, todėl vien patirtos išlaidos dar savaime nereiškia, kad visa jų suma bus priteista.
Valdoma rizika
Eismo įvykis kitoje valstybėje dažnai sukuria psichologinį barjerą – atrodo, kad ginčas su Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ar kitos Europos šalies draudiku automatiškai reiškia sudėtingą procesą užsienyje.
Tačiau ES reguliavimo tikslas yra priešingas – suteikti nukentėjusiam asmeniui realias galimybes savo teises apginti gyvenamojoje ar buveinės valstybėje, kai tam yra numatytos teisinės sąlygos.
„Todėl vežėjams rekomenduočiau į užsienyje patirtą žalą žiūrėti kaip į įprastą ir valdomą verslo riziką. Svarbu tinkamai apskaičiuoti ir suprasti visą padarytą žalą, ją pagrįsti dokumentais, įvertinti draudiko argumentus ir tai, kiek dar galite laukti jums priklausančių nuostolių atlyginimo. Jei atsakingas draudikas nesilaiko draudimo išmokos išmokėjimo terminų, vilkina sprendimo priėmimą arba pasiūlo akivaizdžiai per mažą draudimo išmoką, siūlyčiau patikrinti galimybę ginčą perkelti į teismą Lietuvoje. Kartais vien tai tampa postūmiu draudikui iš naujo įvertinti savo pozicijos pagrįstumą“, – reziumavo J. Sakalauskas.
Naujausi komentarai