Pareigūnai, atsakingi už Saugaus eismo programos įgyvendinimą, konstatavo, kad 2008 m. pavyko realiai sumažinti avaringumą ir sušvelninti autotransporto avarijų padarinius.

Paguodžianti statistika

"Ypač daug reikšmės turėjo administracinės atsakomybės sugriežtinimas, nuosekli socialinė reklama, eismo kontrolės prietaisų (radarų) įrengimas ir inžinerinių priemonių keliuose diegimas", – pabrėžė ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas.

Svarbu, kad šiais metais aktyviai veikė ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir Lietuvos policija, išradingas ir patrauklias akcijas rengė visuomeninės organizacijos. Visa tai padėjo beveik trečdaliu (31,1 proc.) sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, eismo įvykių sumažėjo 24 proc., sužeistųjų avarijose – 26 proc.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis padėkojo už šiuos rezultatus ir pareiškė, kad nauja Vyriausybė turi ambicijų pasiekti eismo saugos lygį, atitinkantį pažangiausių Europos šalių standartus.

"Tam tikslui parengsime veiksmingą ilgalaikę eismo saugumo programą, kurioje bus numatytas įvairių priemonių kompleksas, pradedant saugaus eismo mokymu mokyklose ir baigiant eismo priežiūros institucijų esminėmis reformomis", – dėstė planus Eligijus Masiulis.

Ekspertų siūlymai

R.Gradauskas akcentavo, kad Saugaus eismo komisijai turėtų vadovauti Vyriausybės vadovas. Tai padėtų geriau koordinuoti institucijų veiksmus.

"Išdalijome jau šimtus tūkstančių atšvaitų mokykloms, o mokiniai jų nenešioja. Ne pirmus metus prašome, kad mokytojai patikrintų, ar vaikai prisisega atšvaitus. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją negali daryti įtakos mokyklų veiklai", – sakė jis.

Ministerijos Saugaus eismo departamento vadovas Vigilijus Sadauskas pasiūlė taisyti Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo spragas ir priversti draudimo bendroves kompensuoti ligonių kasoms, "Sodrai" ir kitoms institucijoms išlaidas už nukentėjusiojo eismo įvykiuose apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tai numato civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, tačiau praktikoje šis nuostatas kol kas neveikia. Taip pat, pasak V.Sadausko, ligonių kasos ar kitos gydymo įstaigos, padengusios gydymo išlaidas asmenims, nukentėjusiems eismo įvykiuose dėl netinkamo elgesio ar didelio neatsargumo (ignoravo reikalavimus naudoti saugos diržus ir šalmus, vairavo apsvaigę, smarkiai viršijo leistiną greitį ir pan.), turėtų įgyti regreso teisę į gydymo išlaidas iš minėtų asmenų.

Daugiau drausmės ir tvarkos

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas pranešė apie saugaus eismo akcijų efektyvumo tyrimą, atliktą LAKD užsakymu. Pasak A.Janušausko, 2008-aisiais 60,1 proc. šalies vairuotojų pakeitė vairavimo įpročius: dažniau segasi saugos diržus, vairuoja drausmingiau, važiuoja lėčiau. 52,2 proc. apklaustųjų akcijas laiko veiksmingomis priemonėmis, o 16,8 proc. respondentų patys dalyvavo saugos diržų naudojimo efektyvumo demonstravimuose.

2008 m. LAKD daug dėmesio skyrė saugiai kelių infrastruktūrai formuoti: buvo rekonstruota 10 sankryžų, nutiesta 33 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengta 137 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų ir 70 greičio mažinimo priemonių.

Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnai, atsakingi už Saugaus eismo programos vykdymą, išanalizavę ir apsvarstę 2008 m. nuveiktus darbus, konstatavo, kad siekiant realiai pagerinti eismo saugą šalyje, 2008 m. kompleksas teisinių, socialinių ir inžinerinių priemonių buvo naudojamas efektyviai.

"Ratų" inf.