Japonijos sostinėje Azijos ir Europos automobilių gamintojai pristato rytdienos transporto vizijas

„Catch the News, Touch the Future“ – „Gaudyk naujienas, prisiliesk prie ateities“. Tokiais šūkiais išmargintais plakatais pasipuošusi garsioji tarptautinė Tokijo automobilių paroda – „Tokyo Motor Show 2007“ – praėjusį savaitgalį duris lankytojams atvėrė jau 40-ąjį kartą. Automobilių gamintojų pasaulyje vienu svarbiausių įvykių laikomas forumas garsėja koncepcinių modelių debiutais ir mokslininkų laboratorijų sterilumu tebekvepiančių išradimų pristatymais, kurie anksčiau ar vėliau tampa mūsų kasdienybės dalimi.

Šįkart lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu – 45 tūkst. kv. metrų plotą užimančiuose „Makuhari Messe“ paviljonuose įsikūrusi 241 kompanija iš 11 šalių pristatė 540 transporto priemonių – tarp jų net 77 pasaulinės premjeros.

Europietiški akcentai

Tokijo automobilių parodoje dalijami hieroglifais išmarginti pranešimai spaudai, žmonės, užuot normaliai pasilabinę, vieni kitiems lenkiasi sunkiai suskaičiuojamą daugybę kartų. Per pietų pertrauką makaronų sriubą čia taip pat reikia valgyti lazdelėmis, o viešuosiuose tualetuose sukti galvą, kokį prie unitazo pritvirtinto valdymo pulto klavišą spausti. Vis dėlto Japonijoje europiečių tykantis kultūrinis šokas čia nėra toks baisus, kokio galima tikėtis. „Volvo“, „Jaguar“, „Porsche“ ar „Mercedes Benz“ stendai čia niekuo nenusileidžia vietos automobilių gamintojų ekspozicijoms, o kai kurie pristatomi modeliai netgi sulaukia didesnio susidomėjimo nei japoniški koncepciniai keturračiai.

Ypač didelį ažiotažą šiais metais sukėlė „Audi“, pristačiusi 2009-aisiais serijiniu būdu gaminti numatytą „Audi A1“ modelį. Tokijo parodoje šis automobiliukas dar buvo vadinamas koncepciniu „Metro project quattro“, tačiau specialistai neabejojo, kad nuo būsimojo „tikro“ savo įpėdinio jis skirsis nebent keletu neesminių detalių.

Jei pastarosios prognozės išsipildys, „Audi A1“, be abejo, bus vienas patraukliausių vadinamojo B segmento egzempliorių. Dabartinis „Metroproject quattro“ – trejų durų, keturvietis hibridinis automobilis (jo ilgis – 3,91 m, plotis – 1,75 m, o aukštis – 1,40 m). Mašina turi 1,4 l darbo tūrio 150 AG TFSI benzininį variklį, kuris per „S-tronic“ pavarų dėžę suka priekinius automobilio ratus. Prie galinės automobilio ašies yra įtaisytas 41 AG elektros variklis (jo sukimo momentas siekia 200 Nm) galiniams ratams.

Įdomu, kad koncepcinis automobilis maždaug 100 km atstumą mieste (stabdant kraunamos baterijos) gali nuvažiuoti varomas vien elektros variklio. Vidutinės nominalios „Metro project quattro“ degalų sąnaudos – 4,9 l benzino, o įsibėgėjimas iki 100 km/val. greičio – 7,8 sek.

Apgulties sąlygomis Tokijo parodoje dirbo ir „Volkswagen“ atstovai, pristatę būsimąjį „Lupo“, kol kas besislepiantį po koncepcinio modelio „Space up!“ skraiste. Šio automobiliuko koziris – itin erdvus salonas, leidžiantis šį mažylį gretinti su nedideliais vienatūriais.

Aplink kai kuriuos europinius modelius žurnalistai iš Azijos šalių vaikščiojo klūpomis tarsi pamaldžios tetulytės po šventorių per didžiuosius atlaidus – su bloknotais ir miniatiūrinėmis skaitmeninėmis kameromis rankose jie labiau priminė pramonės žvalgus, o ne žurnalistus. Viena tokio elgesio priežasčių – europinius keturračius gaubianti aura. Su kairėje pusėje vairaračius turinčiais „Mercedes-AMG“, „Porsche Cayenne“ ar septintos serijos BMW čia laksto tik pačios turtingiausios ir ryškiausios japonų elito žvaigždės.

Azijos iššūkiai

Bene didžiausias žurnalistų iš Senojo žemyno traukos centras Tokijo parodoje buvo „Nissan“ stendas. Tiksliau pirmą kartą oficialiai pademonstruotas sportiškas modelis GT-R, kurį specializuotų automobilininkams skirtų leidinių apžvalgininkai spėjo pakrikštyti „Porsche“ žudiku“ ir „japoniškuoju „Ferrari“. Tokius skambius epitetus „Nissan GT-R“ pelnė per bandymus garsiajame Nürburgringo žiede Vokietijoje, kai sugebėjo „žaliuoju pragaru“ vadinamos trasos ratą įveikti per 7 min. 38 sek. – to ligi šiol nebuvo pavykę padaryti nė vienam serijiniu būdu gaminamam ir specialiai lenktynėms neruoštam automobiliui.

Naujasis išsišokėlis turi 3,8 l darbo tūrio, V6 tipo biturbo variklį, kurio pajėgumas siekia 480 AG, o maksimalus sukimo momentas – 588 Nm. Visų keturių varančių ratų transmisiją ir 6 laipsnių automatinę pavarų dėžę turintis monstras iki 100 km/val. greičio įsibėgėja per 3,6 sek., o didžiausias „Nissan GT-R“ greitis – 311 km/val. Klasikinę „drago“ distanciją – 402 metrus – šis modelis įveikia per 11,7 sek.

Visi šie dalykai sukėlė didžiulį susidomėjimą dar prieš „Nissan“ iškilmingai kilstelėjant pristatymo uždangą. Populiarus žurnalas „Motor Trend“ šiam modeliui skyrė viršelį, išsamiai aprašė super automobilio charakteristikas ir, sulaužęs džentelmenišką informacinio embargo susitarimą, pradėjo triuškmingai anonsuoti būsimą numerį.

Nepaisant „Nissan“ nepasitenkinimo ir protestų, informacinės lavinos sustabdyti nepavyko – vienas po kito „Nissan GT-R“ fotografijas ir techninius duomenis paskelbė dar keli populiarūs specializuoti leidiniai, todėl parodoje liko tik įsitikinti, ar „Porsche“ žudikas“ yra fotogeniškas, ir sužinoti kai kurias kitas smulkmenas. Pavyzdžiui, kiek bolidas kainuoja. Tokijo parodoje paskelbta, kad, atsižvelgiant į komplektaciją (siūloma rinktis iš trijų variantų), „GT-R“ bus galima įsigyti paklojus nuo 57 iki 94 tūkst. dolerių.

Tokijo parodoje pagaliau įvyko oficiali dviejų ralio pasaulio žvaigždžių akistata. „Subaru“ pristatė tradicinėmis karo spalvomis išdažytą „Impreza WRX STi“, o „Mitsubishi“ – dešimtosios kartos „Lancer Evo X“. Jei šie bolidai pirmiausia susigrumtų automobilių grožio konkurse, ryklio ir naikintuvo bruožų turintis „Lancer“ savo varžovą, pirmą kartą įsispraudusį į hečbeko kėbulą, veikiausiai sutryptų. Kuo baigsis dvikova lenktynių trasoje, kol kas galima tiks spėlioti, nes „Impreza WRX Sti“ turi 308 AG pajėgumo variklį, o „Mitsubishi“ – 280 AG.

Improvizacijos rytdienos tema

Dar viena „Nissan“ stendo įdomybė – „Pivo 2“. Tai itin originalaus dizaino trivietis elektra varomas miesto automobiliukas su 360-čia laipsnių pasisukančia kabina ir viduje su vairuotoju žaismingai bendraujančia „kalbančia galva“. Šio robotizuoto mechanizmo paskirtis – rūpintis piloto nuotaika ir „pririšti“ jį prie automobilio emociniais saitais. Pandos bruožų turintis robotas japonų ir anglų kalbomis bendrauja su vairuotoju, linkčioja arba purto galvą. Naudodamasis pokalbių ir veido stebėjimo technologija, mechanizmas bando atspėti žmogaus nuotaiką, ir, atsižvelgiant į situaciją, stengiasi pralinksminti arba nuraminti. Be to, kompiuteris pateikia vairuojant reikalingos informacijos.

Panašią futuristinę keistenybę pristatė ir „Honda“. Per šios kompanijos ekspozicijos atidarymo ceremoniją po stendą smagiai strakaliojo garsusis robotas humanoidas „Asimo“ (11-osios kartos „Asimo“ jau moka žaisti futbolą), paskui į sceną įriedėjo popiežiaus „papamobilį“ primenantis keturratis, vardu „Puyo“. Paties „Honda“ prezidento Takeo Fukui vairuojamas koncepcinis modelis ypatingas tuo, kad turi iš minkštų, silikoną primenančių medžiagų pagamintą kėbulą, kuris, be visų keistenybių, tamsoje švyti. Konstruktorių teigimu, toks miesto automobilis leistų pėstiesiems išvengti traumų, jei šie kokiomis nors aplinkybėmis pasipainiotų „Puyo“ kelyje.

Beje, šis modelis kol kas atrodo itin tolimas realiam pasauliui, o atskiros pėsčiųjų apsaugos sistemos jau dabar veikia preciziškai. „Honda“ pademonstravo unikalią naktinio matymo sistemą, kuri skenuoja visas kelyje esančias kliūtis ir sugeba identifikuoti už 70–80 metrų esančius pėsčiuosius. Tada prietaisų skydelyje esančiame monitoriuje žmogus figūra apibrėžiama mirksinčiu geltonu stačiakampiu, o vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu. Tokia sistema už papildomą mokestį jau pradėta siūlyti „Honda Legend“ pirkėjams Japonijos rinkoje.
Egzotiškų sprendimų parodoje pažėrė „Toyota“, pristačiusi 30 km/val. greičiu judėti galintį krėslą „i-Real“ su garso aparatūra ir navigacine sistema. Teigiama, kad tai atsakas amerikiečių inžinieriams, prieš keletą metų sukonstravusiems automatiškai pusiausvyrą išlaikančią dviratę transporto priemonę „Segway“. Japoniškoji variacija šia tema, atsižvelgiant į važiavimo greitį, keičia ratų poziciją – didinant tempą atstumas tarp ratų, o drauge ir „i-Real“ stabilumas, didėja. Judant lėtai krėslamobilio ratai prisitraukia vienas prie kito, todėl mechanizmas užima mažiau vietos, gali lengviau laviruoti, o keleivis – geriau matyti, kas vyksta aplink. Tikėtina, kad šis „Toyota“ kūrinys bus patrauklus vyresnio amžiaus žmonėms.

Šokoladas akims

Kaip jau minėjome, Tokijo automobilių paroda jau senokai tapo koncepcinių mašinų tramplinu į specializuotų leidinių puslapius ir kituose žemynuose vykstančias keturračių parodas. Šiųmetis ateities mašinų kūrėjų forumas nebuvo išimtis. Kai kurių kompanijų stenduose prototipų rikiuotė buvo ilgesnė, nei serijinei gamybai parengtų modelių. Tiesa, kai kurie eksponatai gali būti priskiriami ir vienai, ir kitai kategorijai.

Antai „Honda“ naujienų sąraše tik mažylio „Jazz“ pamaina, Japonijos rinkoje vadinama „Fit“, buvo tradicinis automobilis. O kuklios formos vienatūris FCX su vandeniline jėgaine, nors ir vadinamas koncepciniu, jau kitais metais bus pradėtas pardavinėti Japonijoje ir JAV.

Ant konvejerio 2009-aisiais ketinama užkelti ir ne ką mažiau įspūdingai atrodantį kupė „Honda CR-Z“. Šis modelis juda varomas elektros ir vidaus degimo variklių, akį traukia originaliu interjeru, sportišku kėbulo siluetu, šviesos diodų juostomis ir daugybe kitų subtilių detalių. Tačiau įsivaizduoti tokį koncepcinį keturratį, jau dabar važinėjantį Tokijo gatvėmis, visiškai nesudėtinga – hibridines jėgaines turintys sunkvežimiukai jau dabar čia išvežioja prekes po centre įsikūrusias nedideles parduotuves.

„Toyota“ stende, be jau minėto „krėslamobilio“, puikavosi dar 7 koncepciniai modeliai, pradedant vienatūriu „1/X Concept“ ir baigiant dviviečiu jaunimui skirtu hibridiniu prototipu „Hi-CT“.

„Lexus“ dėmesį traukė itin efektingomis formomis išsiskiriančiais hibridiniais super automobiliais (po kupė LF-A variklio dangčiu sumontuotas 5 l darbo tūrio, V10 tipo, 500 AG pajėgumo motoras) ir visureigiais.

Įspūdingomis formomis parodoje žibėjo prototipas „Suzuki Kizashi 2“, demonstruojantis, kaip ši kompanija įsivaizduoja tobulą SUV klasės automobilį.

O „Daihatsu“ koncepcinis modelis „Mud Master-C“ (lietuviškai – „Purvo valdovas“) skirtas mėgėjams važinėtis kalnų dviračiais. Kompanija teigia kurti šį nediduką visais ratais varomą furgoną pradėjusi garsios japonų dviratininkės Raitos Suzuki prašymu: sportininkei verkiant reikėjo automobilio, kuriuo ji galėtų užvažiuoti į kalną, ir jį dar tilptų dviratis nuo to kalno nuvažiuoti. Konstruktorių valia kiekvienas mašinos ratas yra atskirai susietas su furgono kompiuteriu (panaši sistema įdiegta amerikietičių kariniuose „Hummer“), o kėbulas pagamintas iš itin lengvų medžiagų, todėl „Mud Master-C“ galimybių bekelėje ribas sunkoka įsivaizduoti.
Vienas didžiausių „Makuhari Messe“ paviljonų skirtas motociklams. Iš 133 parodoje eksponuotų dviračių transporto priemonių net 26-ios demonstruotos pirmą kartą.