Ekspertai sako, kad išvažiavus su netinkamai pripūstomis padangomis, kelionė gali apkarsti. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ atliko eksperimentą ir palygino, kaip automobilis manevruoja su pripūstomis ir nuleistomis padangomis. Ar tikrai yra skirtumas?

Nepilsi – nevažiuosi. Tą kaip 2x2 žino kiekvienas vairuotojas. Labiau išsiblaškiusiems akivaizdų faktą primena prieš akis „iššokantis“ degalinės vaizdas.

Nepūsi – taip pat nevažiuosi. Tokį perspėjimą prietaisų skydelyje kartais išvysta naujesnių automobilių savininkai. Ne tokių išmanių transporto priemonių vairuotojams belieka susivokti patiems: kada pūsti, kur pūsti ir kiek pūsti.

Juokas juokais, bet tuščiomis padangomis tikrai toli nenuvažiuosi. Nors šiais laikais automobiliai tampa vis išmanesni, vairuotojai dar gali, o gal net privalėtų mokėti pasitikrinti elementarius dalykus. Pavyzdžiui, langų plovimo, aušinimo ir stabdžių skysčio kiekį arba oro slėgį padangose.

Kaip parodė tyrimai, apie 40 proc. Europos vairuotojų važinėja ne visai pripūstomis padangomis. Europos Sąjungos nurodymu nuo 2014 m. naujuose automobilių modeliuose turi būti įrengta padangų slėgio kontrolės sistema.

Kas dvi savaites arba per kas antrą vizitą į degalinę ir prieš ilgesnę kelionę – tokiu dažnumu reikėtų tikrinti oro slėgį padangose. Kas būtų, jei į šias taisykles numotume ranka, atsako ekspertas.

„Visiškai kitaip dėvisi padanga. Jei joje per mažo slėgio, deformuojasi jos kraštai. Jei padanga pripūsta per daug – dirba tik vidinė padangos dalis, ji išsigaubia. Abiem atvejais neturi optimalaus sukibimo, padanga dėvisi gerokai labiau, greičiau įkaista“, – paaiškino Renaldas Gabartas, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar tikrai važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis jos kaista.

Eksperimentą žiūrėkite laidos reportaže.