ELEKTROMOBILIAI IR GAISRAI: LAZDA – PERLENKTA?

Liepsnose skendinčių elektromobilių vaizdus internete lydi elektros energija varomų transporto priemonių saugumo klausimai. Ekspertai tvirtina: diskutuojant šia tema neretai lazda būna perlenkiama.

Klaidingas įspūdis

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusi Nacionalinė transporto saugos taryba drauge su draudimo bendrove „AutoinsuranceEZ“ atliko tyrimą ir nustatė, kad didžiausia gaisro rizika gresia hibridiniams automobiliams, o tik elektra varomi modeliai statistiškai užsiliepsnoja rečiausiai.

Iš 100 000 parduotų atitinkamo tipo transporto priemonių dėl įvairių priežasčių užsidegė 3 474 hibridai, tarp vidaus degimo varikliu varomų modelių – 1 529, o iš 100 000 elektromobilių vidutiniškai nuo liepsnų nukentėjo vos 25.

Prie tokios statistikos prisideda rimtas gamintojų požiūris į tai, kad dėl savo savybių baterijas itin sudėtinga užgesinti, tad daroma viskas, kad pirmiausia pavyktų išvengti gaisro. Pavyzdžiui, įmonė „Hyundai“ savo elektromobiliuose naudoja baterijų valdymo sistemą BMS (angl. Battery Management System), kuri stebi kiekvienos atskiros celės įtampą ir baterijos temperatūros pokyčius.

Vos atsiradus neatitikimų, gali būti atjungtos atskiros celės, o vairuotojas įspėtas apie sistemos nuokrypius. Taip sumažinama savaiminio gaisro rizika.

Padarė išvadas

Anot elektromobilių žinovo Dainiaus Jako, vairuotojai labai mėgsta elektra varomo transporto gaisrų temą, todėl kiekvienas užfiksuotas įvykis sulaukia neproporcingai daug dėmesio.

„Viena vertus, ugnies ir elektromobilių tema yra perspausta – kiekvienas toks įvykis stipriai nuskamba. Antra vertus, jei ima pleškėti baterija, užgesinti elektromobilį gerokai sudėtingiau nei bet kokį kitą automobilį“, – dėstė tinklaraščio 100procentuelektrinis.lt autorius.

Elektromobiliai gali užsidegti ne tik dėl baterijos, o šiems įsiliepsnojus ji nebūtinai bus pažeista.

Ekspertas teigė, kad kai kurie pirmųjų modelių elektromobiliai turėjo konstrukcinių trūkumų, dėl to jų baterijoms kilo didesnė grėsmė savaime įsiplieksti. Žinomi atvejai jau yra išnagrinėti gamintojų, tad šių modelių savininkai gali nuvykti į oficialią atstovybę ir nemokamai pašalinti saugumo spragas.

„Net aviacijoje, kuri, atrodo, labai saugi sritis, buvo susiklosčiusi panaši situacija. Kai pradėjo skraidyti, „Boeing 787“ susidūrė būtent su baterijų gaisrų problema, tad tai, kad susisiekimo priemonės gali užsidegti, nėra nieko nauja. Iš dalies suprantama, kad dėl tokių atvejų tikimybės į kai kurias požemines stovėjimo aikšteles nenorima įleisti elektromobilių, taip pat kaip ir dujomis varomų automobilių. Pastarieji gali sprogti, o degantį elektromobilį sunku užgesinti, tad ugnis gali pažeisti aplink stovintį turtą“, – aiškino D. Jakas.

Apsaugotos mechaniškai

Gaisro rizika išauga bateriją pažeidus mechaniškai, o automobiliai vis dar neapsaugoti nuo eismo įvykių. Todėl gamintojai, diegdami automobiliuose įvairias saugos sistemas, rūpinasi ir fizine baterijos apsauga.

Anot D. Jako, kai kurie jų šioms apsauginėms dėžėms naudoja net titaną, o kaip gerai apsaugotos baterijos, jam teko įsitikinti pačiam.

„Teko pirkti bateriją iš degusio elektromobilio, kuri išliko sveika. Elektromobiliai gali užsidegti ne tik dėl baterijos, o šiems įsiliepsnojus ji nebūtinai bus pažeista“, – tikino pašnekovas.

Pietų Korėjoje buvo surengtas eksperimentas. „Hyundai“ žiniasklaidos atstovams demonstravo, kaip fiziškai apsaugotos jų elektromobilių baterijos. Vieną populiariausių savo modelių „Ioniq 5“, važiuojantį 64 km/val. greičiu, gamintojai paleido į 1 t sveriantį barjerą. Šis susidūrimas buvo suprojektuotas taip, kad pažeistų per 40 proc. priekinės automobilio dalies.

Po smūgio visi automobilio langai buvo savo vietose, o durys galėjo atsidaryti – tai vienas pagrindinių keleivių saugumo kriterijų, kad šie po smūgio neliktų įkalinti salone. Kai kurie aušinimo skysčiai po susidūrimo nutekėjo iš automobilio apačios, o ant akumuliatoriaus atsirado vos regimų pažeidimų, bet dėl to nebuvo didesnės gaisro ar elektrolito nuotėkio rizikos.

„Akumuliatoriai stipriai pritvirtinti atskirais varžtais, kad neiškristų iš automobilio įvykus susidūrimui“, – patikino Baek Chang-inas, „Hyundai Motor Group“ visapusiškos saugos plėtros padalinio direktorius.

Didelė dalis gaisrą sukeliančių incidentų įvyksta per šoninį susidūrimą. Šiuo tikslu, B. Chang-ino teigimu, šoniniai slenksčiai yra užpildyti specialiais lydiniais ir konstrukcijomis, o galinėje elektromobilio dalyje montuojama susidūrimo energiją sugerianti struktūra.

Elektrinio transporto žinovas D. Jakas pridūrė, kad nors šio tipo automobilių gaisrų ir dabar retai pasitaiko, vis tobulėjant baterijų technologijoms, jie taps dar retesniu reiškiniu, nes jau dabar kai kurių gamintojų baterijos neužsidega, net jei jos pažeidžiamos mechaniškai.