Ką liudija statistika?
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šiemet per rugsėjį šalyje įregistruoti 2 673 lengvieji elektriniai automobiliai – 39,5 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.
Keleivinių lengvųjų automobilių parke labiausiai išaugo elektromobilių skaičius – šeštą mėnesį iš eilės įregistruojama daugiau nei po 2 tūkst. tokių transporto priemonių. Naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius devintą mėnesį iš eilės buvo didesnis nei grynųjų elektromobilių.
Per šių metų rugsėjį Lietuvoje įregistruoti 2 632 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš jų 1 302 – grynieji elektromobiliai ir 1 330 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai 42,4 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus, kai buvo įregistruoti 1 848 tokie elektromobiliai.
Spalio 1-ąją Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre buvo iš viso 61 730 keleivinių lengvųjų elektromobilių (M1 kategorija), iš jų 31 168 – grynieji elektromobiliai ir 30 562 – įkraunami hibridai. Registre buvo 1 244 krovininiai lengvieji elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 1 184 – grynieji elektromobiliai ir 60 – įkraunami hibridai.
Šiuo metu elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis – 3,24 proc., o vien tik grynųjų elektromobilių dalis – 1,64 proc. Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke elektriniai automobiliai sudaro 1,46 proc.
Hibridinės transporto priemonės spalio 1 d. sudarė 7,2 proc. viso keleivinių lengvųjų automobilių parko (137 819 automobilių), benzininės – 22,2 proc. (421 848 automobiliai), dyzelinės – 61,9 proc. (1 177 266 automobiliai).
7,2 proc. – tokia hibridų dalis visame Lietuvos automobilių parke.
Didmiesčiams – kita tvarka
„Pagaliau įsigyti elektromobilių galės ir regionų gyventojai, mažiausiai uždirbantys ir socialiai pažeidžiamiausi žmonės, daugiavaikės šeimos“, – pabrėžė susisiekimo ministras Juras Taminskas, komentuodamas Europos Komisijos (EK) patvirtintą Lietuvos socialinio klimato planą.
Pagaliau įsigyti elektromobilių galės ir regionų gyventojai, mažiausiai uždirbantys ir socialiai pažeidžiamiausi žmonės, daugiavaikės šeimos.
Jame numatoma iki 2032 m. pažeidžiamiems gyventojams, regionų bendruomenėms ir labai mažoms įmonėms skirti apie 884 mln. eurų investicijų, iš kurių beveik pusė teks Susisiekimo ministerijos priemonėms: elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrai, viešajam transportui, naujiems mokykliniams autobusams, dviračių infrastruktūrai ir jungtinio bilieto informacinei sistemai kurti.
Namų ūkiams numatoma iki 90 proc. kompensacija: naujam elektromobiliui – iki 20 tūkst. eurų, naudotam – iki 12 tūkst. eurų.
Į paramą galės pretenduoti šeimos, kuriose vienam nariui tenka mažiau nei du valstybės remiamų pajamų dydžiai (466 eurai), arba vieni gyvenantys asmenys, kurių pajamos nesiekia trijų valstybės remiamų pajamų dydžių (699 eurai). Parama numatyta 54 savivaldybių gyventojams, išskyrus šešis didmiesčius.
Valstybės paramos (iki 10 tūkst. eurų naujam elektromobiliui ir iki 8 tūkst. eurų – naudotam) galės siekti mažos įmonės, kuriose dirba mažiau kaip dešimt darbuotojų, o metinė apyvarta arba metinis balansas neviršija 2 mln. eurų.
Didmiesčių gyventojams ir viešojo sektoriaus įstaigoms iš Modernizavimo fondo skiriamos 5 tūkst. eurų kompensacijos už naują elektromobilį ir 2,5 tūkst. eurų – už naudotą (ne senesnį kaip ketverių metų).
Eksportas sumažės
Lietuvos automobilių rinkoje sparčiai daugėja kiniškų elektromobilių, tačiau eksportas iš Azijos gerokai sumažės.
ES ir Kinija susitarė mažinti tarpusavio prekybinę įtampą, laikytis sklandžios verslo santykių pusiausvyros.
Numatyta, kad Kinijos hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių eksportas į Europą sumažės beveik perpus – iki 350 tūkst. per metus.
Visiškai elektriniams kiniškiems elektromobiliams ES jau anksčiau yra įvedusi papildomus kompensacinius muitus, dėl kurių dar vyksta derybos.
Nepajėgdami konkuruoti, Europos gamintojai (tarp jų – „Volkswagen“ ir „Mercedes-Benz“) atleidžia darbuotojus arba išvis uždaro savo įmones.
Naujausi komentarai