„DKV Mobility“ nuotr.

EUROPOS KELIŲ RINKLIAVŲ JŪRA: KAIP VEŽĖJAI NEPASKĘSTA?

2024-03-09 16:00
„Kauno dienos“, velocita.lt inf.

Lietuvos vežėjai dirba kone visose ES šalyse, išnaudoja daugybę bendros ekonominės erdvės privalumų, tačiau vis dar susiduria su įvairiausiomis kliūtimis. Viena tokių – skirtinga kelių rinkliava. Kodėl ES nėra bendros tvarkos?

Technologijų skirtumai

Beveik visoje ES komerciniam transportui taikoma kelių rinkliava. Kai kuriose šalyse papildomai reikia susimokėti už važiavimą tuneliais ar tiltais, o už kelionę tam tikromis – dažniausiai greitkelių – atkarpomis dalyje valstybių susimoka ir privačių lengvųjų automobilių vairuotojai.

Tačiau skirtingose šalyse gali skirtis tiek technologinis rinkliavos fiksavimo būdas, tiek ir pats mokesčio taikymo principas.

Europoje pirmaujančios kelio paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko sako, kad vis didesnėje dalyje valstybių įsitvirtina mokėjimo už nuvažiuotą atstumą principas. Šią tvarką jau yra pasirinkusios Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Belgija, Lenkija.

Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Liuksemburge, Švedijoje ar Nyderlanduose, galioja mokėjimo už šių valstybių keliuose praleistą laiką (vinječių) sistema. Iki šiol tokia sistema taikoma ir Lietuvoje, tačiau netrukus turėtų būti pradėti e. tollingo sistemos diegimo darbai ir nuo 2025-ųjų mūsų šalis pereitų prie apmokestinimo už nuvažiuotą atstumą.

„DKV Mobility“ nuotr.

„Žvelgiant iš technologinės pusės, įveiktam atstumui nustatyti taip pat naudojamos dviejų tipų sistemos: arba globalaus palydovinio pozicionavimo (angl. „Global Navigation Satellite System“, GNSS), arba mažojo nuotolio komunikacijos (angl. „Dedicated Short-range Communications“, DSRC). Pirmu atveju tikslus transporto priemonės nuvažiuotas atstumas matuojamas palydovui sekant joje įmontuotą prietaisą, antru atveju keliuose montuojami specialūs varteliai – įvažiuojant užfiksuojama transporto priemonė“, – paaiškino A. Michejenko.

Palydovinei sistemai reikia mažiau įrangos, bet Lietuvai tai brangoka dėl nedidelės teritorijos.

Kuri techninė įgyvendinimo priemonė bus pasirinkta, priklauso nuo situacijos kiekvienoje valstybėje.

Anot specialisto, tam skelbiami konkursai ir juose numatomi reikalavimai arba dalyvaujančios įmonės siūlo savo įgyvendinimo būdus, kurie nebūtinai turi sutapti visose šalyse.

„Nes vienur labiau pasiteisina vieni sprendimai, kitur – kiti. Naudojant palydovinę sistemą reikia mažiau įrangos, bet, pavyzdžiui, Lietuvai tai gali pasirodyti brangoka sistema dėl nedidelės teritorijos. Tačiau mūsų šalyje yra labai daug išvažiavimų iš automagistralių, tad, pasirinkus DSRC technologiją, kiekviename iš jų reikėtų statyti kontrolinius vartelius, tuomet šis būdas labai pabrangtų. Tad kiekvienu atveju reikia skaičiuoti“, – dėstė A. Michejenko.

Taršos veiksnys

Technologijas ES šalys gali rinktis laisvai, tačiau taikant rinkliavos principą, politikų valia, ilgainiui visos jos pereis prie vienos tvarkos – nuvažiuoto atstumo apmokestinimo.

Europos Komisijos (EK) teigimu, perėjus prie šios metodikos bus sparčiau įgyvendinti „teršėjas moka“ ar „vartotojas moka“ principai ir kartu bus sukurta dar viena paskata mažinti CO2 išmetimą.

CO2 emisija jau dabar sulaukia ypatingo dėmesio: jos dedamoji dalyje valstybių jau įtraukiama į rinkliavų tarifą, tokį sprendimą palaipsniui augančiu koeficientu privalės įgyvendinti visos ES valstybės. Vežėjai vis labiau spaudžiami rinktis mažiau taršų transportą.

„Kol kas ši tvarka nepalies privačių bendrovių, pasirašiusių koncesijos sutartis su valstybėmis dešimtmečiams į priekį, valdomų kelių. Visur kitur ją privaloma įgyvendinti“, – paaiškino A. Michejenko.

A. Michejenko. / „DKV Mobility“ nuotr.

EETS panašumai

Tad vežėjų vilkikai nuolat keliauja nuo sistemos prie sistemos ir privalo kontaktuoti su kiekviena iš jų, todėl susiduriama su didžiule administracine našta.

Tačiau visose valstybėse veikia didžiosios mobilumo paslaugų platformos, kaip antai „DKV Mobility“, TELEPASS ir kitos, kurios turi prieigą prie visų vietos sistemų. Be to, tokios platformos užtikrina gausybės susijusių paslaugų valdymą.

„Jeigu vežėjui reikėtų dirbti su penkiolika kelių operatorių, su kiekvienu iš jų sudaryti sutartį, būtų didelis galvos skausmas. Kitas dalykas, kaip būtų galima garantuoti už savo mokėjimus? Pateikti po penkiolika bankų garantų kiekvienoje šalyje? Kita vertus, mūsų sistemos paslaugomis besinaudojantis vežėjas visą paslaugų paketą gauna iš vienų rankų ir gali rinktis, kaip jam patogiau elgtis, priklausomai nuo šalių, kuriose jis veikia“, – pažymėjo pašnekovas.

A. Michejenko teigimu, Lietuvos vežėjai dirba daugybėje šalių, kuriose taikomas mokėjimo už nuvažiuotą atstumą principas. Tokiose valstybėse galima pasirinkti kiekvienoje iš jų veikiantį vilkiko vietos fiksavimo įrenginį arba skirtingas sistemas palaikantį vieningą EETS (angl. „European Electronic Toll Service“) kelių apmokėjimo aparatą.

EETS įrenginys leidžia sunkvežimiams judėti be nereikalingų sustojimų, automatiškai sumokant kelių rinkliavas. Aparatas per palydovinį ryšį fiksuoja transporto priemonės įveiktą atstumą ir pasirinktus kelius, taip pat gali būti naudojamas kaip telemetrijos įrankis. Transporto parko savininkai už visas operacijas gauna vieną detalią sąskaitą, o specialioje programėlėje gali matyti visus atsiskaitymus.

Pavyzdžiui, tokio „DKV Box Europe“ įrenginio veikla jau aprėpia svarbiausias Lietuvos vežėjams šalis: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, Šveicariją, Ispaniją, Italiją, Portugaliją, Austriją, Bulgariją, Vengriją, taip pat svarbius Skandinavijos šalių tiltus, Vokietijos ir Belgijos tunelius.

Pagreitina procesus

Pasak A. Michejenko, vežėjams svarbu ir tai, kad sunkvežimyje nereikia naudoti galybės skirtingų aparatų. Norint juos gauti, reikėtų sudaryti sutartis su kelių operatoriais, ilgai laukti kol įrenginius atsiųs, o tuo metu sunkvežimis turėtų stovėti bazėje.

„Anksčiau, kol vilkikas nestovėjo kieme ir neturėjo valstybinio numerio, net negalėdavai jam užsakyti kurios nors šalies aparato, nes tų sistemų operatoriai reikalaudavo susieti įrenginį su šiais duomenimis. „DKV Box Europe“ įrenginį galima užsakyti tuščią. Kai vilkikas atvažiuoja, tereikia į jį įdėti aparatą. Turint registracijos dokumentus, galima įtraukti papildomų šalių – jos ten atsiranda per keletą dienų. Pavyzdžiui, vilkikas išvažiavo, į aparatą įtraukiama Italija ir, kol jis ją pasieks, tos šalies rinkliavos mokėjimo sistema aktyvuosis“, – privalumus aiškino ekspertas.

Jo žodžiais, pranašumų yra ir keičiant vilkikus ar juos parduodant.

„Anksčiau tokiais atvejais tekdavo visus aparatus surinkti, grąžinti ir užsakyti naujų. Dabar galima atjungti visas šalis, atsieti aparatą nuo vilkiko, tada įkelti naują kito vilkiko profilį ir judėti toliau“, – reziumavo pašnekovas.