GUDRAUJANTYS LIETUVIAI PRASLYSTA PRO TARŠOS TECHNINĘ APŽIŪRĄ: AKIS NEMATO – ŠIRDIS NESKAUDA

Jau kitąmet kovai su automobilių tarša bus pasitelkti ir aplinkosaugininkai. Šiems pareigūnams leista stabdyti automobilius ir tikrinti, ar automobilio tarša atitinka reikalavimus. Tai numatančias pataisas Seimas priėmė vos prieš kelias akimirkas. Beje, numatyta, kokie transporto priemonės trūkumai bus laikomi pavojingais, o kokie – mažais. Dabar stabdyti ir tikrinti automobilius turi teisę policininkai, muitininkai, transporto saugos administracijos pareigūnai, praneša LNK.

Plačiau papasakojo  Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gebartas.

– Išplečiamas įstaigų sąrašas, kurios galės sustabdyti dūmijantį automobilį ir reikalui esant atimti techninės apžiūros galiojimą. Ar jūsų asociacija sveikina tai?

– Taip. Galima pasidžiaugti, kad formuojasi sistema. Tai ne tik vartai, pro kuriuos kartą per du metus automobilis pravažiuoja, bet ir tvora, kuri užkirstų kelią akivaizdžiai teršiantiems automobiliams dalyvauti eisme. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje automobilių transporto parko amžiaus vidurkis yra beveik 15 metų. Didelė jų dalis yra sukonstruota laikantis tokių reikalavimų, kuriuos jie įgyvendina. Ne kiekvienas automobilis, iš kurio išmetimo sistemos išlekia dūmas, yra taršus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Opozicija klausia, kam tada reikalinga techninė apžiūra. Jei gerai dirbtų, tai nereikėtų stabdyti. Ar gali būti, kad automobilis tikrinimo metu buvo geras, o po pusmečio kažkas nutinka?

– Vienareikšmiškai. Automobilis būna geras maždaug pusmetį, jei yra labai intensyviai eksploatuojamas. Atvažiuoja į techninę apžiūrą sutvarkytas arba savininkas gudrauja. Į dyzelinio automobilio baką įpylus žibalo, greičiausiai automobilis įtraukęs pilvą praslys ir neužklius kontrolieriams. Kol tikrinimo intervalas yra du metai, tikėtina, kad patikrą pravažiavę automobiliai po kelių mėnesių gali kelti triukšmą. Tai niekaip nesusiję su tuo, kad kažkas nepadarė savo darbo ar kažko nepastebėjo.

– Dažniau kažkas natūraliai nutinka, ar vis dėlto dažniau gudraujama?

– Spėju, kad kol automobilis padarytas iš geležies, o ta geležis dėvisi, tai tas ir lemia per didelį išmetamųjų dujų kiekį. Pagal mūsų statistiką, pastaraisiais metais 8 proc. dyzelinių automobilių gauna neigiamą išvadą dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio.

– Kodėl yra blogai dūmijantis automobilis?

– Mes kvėpuojame tuo, ką automobilis išmeta. Tą mes traukiame į savo plaučius ir su tuo tiesiogiai susijusios daugybė pačių šlykščiausių ligų, kurios baigiasi mirtimi. Kuo labiau užterštą orą kvėpuosime, tuo mūsų sveikata bus prastesnė. Turbūt nereikia labai įtikinėti, kad nenuodytume savęs ir savo artimųjų.

 – Ar būna, kad žmonės bando pralįsti su kyšiais?

– Turime techninės apžiūros statistiką elektroninėje erdvėje. Ten yra galimybė fiksuoti galimos korupcijos apraiškas. Tai tų akivaizdžių bandymų papirkti mažėja. Spėju, kad vairuotojas kai kuriais atvejais nežino, kad per daug teršia.

– Galima sakyti, kad žmonės nekreipia dėmesio į taršą?

– Taip. Kaip sakoma liaudyje, kad akis nemato, širdis neskauda. Žmogus nemato, kas lieka jam nuvažiavus.