Kanados mokslininkai teigia, kad važiuoti dideliu greičiu esą labai sveika vyrams. Lietuvių medikai įsitikinę, kad tokie pareiškimai – tiesus kelias į kapus.

Dideliu greičiu lekiančių vairuotojų organizme pakyla testosterono lygis, kuris padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Todėl greitai važiuoti esą ypač naudinga vidutinio amžiaus vyrams. Taip teigia tyrimą atlikę Kanados mokslininkai. Anot jų, važiuojant dideliu greičiu išryškėja stipriausios vyrų charakterio savybės, o tikimybė kelių ereliams susirgti diabetu ar depresija yra žymiai mažesnė.

Lietuvių medikai ir psichologai, išgirdę apie tokį prieštaringą kanadiečių tyrimą, tik gūžtelėja pečiais ir tvirtai pareiškia: nesąmonė.

"Adrenalino reikėtų vengti – tai kaip tik skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Abejoju, ar greitai važiuojant kyla ir testosterono lygis. Įdomu, kokius ten vyrus tyrė: gal tuos, kurie antsvorio neturi? – svarstė vienas šeimos gydytojas. – Aišku, jeigu vyras yra fiziškai aktyvesnis ir emociškai stabilesnis – tada jis serga mažiau nei tas, kuris tik alų geria ir nieko neveikia. Tačiau drįstu abejoti, ar rizikos ir greičio mėgėjai yra stabilūs emocine prasme."

Medikas sutiko tik su vienu tyrimo teiginiu, kad kelių ereliai yra judresni ir galbūt labiau džiaugiasi gyvenimu.

Vyrų gerai sveikatai svarbus judėjimas, tačiau važiavimas dideliu greičiu ne tik paplonina piniginę, mokant policininkams baudas, bet ir kenkia vyrų sveikatai.

"Ilgiau gyvena žmonės, kurių retas pulsas. Vieną kartą stresas gal ir gali padėti, tačiau nuolat pasikartojanti įtampa tikrai blogina vyrų sveikatą. Aukštas testosterono lygis organizme irgi nepadeda išvengti širdies ligų", – įsitikinusi Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Loreta Vasmanienė.

Anot Lietuvos medikų, jeigu mėgstančiųjų didelį greitį fizinė būklė negerėja, galbūt važiavimas dideliu greičiu jiems įkvepia daugiau pasitikėjimo? Psichologas Tomas Lagunavičius sako, kad stresas gali būti dviejų rūšių: teigiamas ir neigiamas.

"Greitį mėgstantis vairuotojas, spausdamas greičio pedalą, fiziologine ir psichologine prasme jaučiasi geriau, tačiau tai tik trumpalaikis efektas. Toks žmogus jaučiasi nevisavertis visuomenės narys, todėl save realizuoja rizikingai vairuodamas ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, – pastebi T.Lagūnavičius. – Toks užslėptas nepasitenkinimas – tiesus kelias į savižudybę, o apie sveikatą tokiu atveju negali būti nė kalbos."

Psichologas siūlo ieškoti ilgalaikių adaptacijos būdų, kurių patiriamas malonumas turėtų ilgesnį poveikį. "Juk išlipęs iš automobilio vėl sugrįžti į realybę ir netampi geresnis, nei buvai", – aiškino T.Lagūnavičius.