Primena aukso amžių
Nėra abejonių, kad ne tik prisiekusiems entuziastams be galo įdomu sužinoti, kurie modeliai iš daugybės, gamintų automobilių aukso amžiuje, lietuvių nuomone, yra patys geriausi.
Šį kartą ekspertų dėmesio sulaukė sportiški modeliai – kupė ir kabrioletai, kurių klasikinės formos iki šiol nepalieka abejingų.
Atsiliepimų ir skelbimų svetainė autoasas.lt apklausė šimtus Lietuvos vairuotojų apie dešimt geriausių sportiškų vidutinės klasės kupė automobilių, kurie gaminti dešimtajame dešimtmetyje ir buvo itin populiarūs tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Ekspertai išanalizavo vairuotojų atsiliepimus ir pagal balus išrikiavo visą dešimtuką, įvardydami pagrindinius šių automobilių privalumus ir trūkumus.
Legendinė „Audi“
Dešimtuką su 3,7 balo iš penkių galimų įvertinimu atidaro „Audi Coupe/Cabriolet“. Jis gamintas 1989–1996 m. su benzininiais 1,8–2,8 l varikliais.
Savininkai teigia, kad „Coupe“ 5 cilindrų atmosferiniai varikliai, ypač 2,3 l, patikimi ir ilgaamžiai. Jiems, kaip ir visam automobiliui, nereikia sudėtingos priežiūros. Cinkuotas kėbulas, geras atsparumas korozijai. Salonas pagamintas labai kokybiškai. Nulenkiamos galinės sėdynės, labai talpi bagažinė kaip kupė automobiliui.
Tiesa, dažnai genda važiuoklė, dažni ir elektros prietaisų gedimai, brangios ir sunkiai randamos kėbulo detalės. Prasta garso izoliacija, gana didelės degalų sąnaudos – vidutiniškai apie 10–14 l/100 km, V6 varikliai suvartoja dar daugiau.
Devintoje vietoje su 3,9 balo įvertinimu – antrosios kartos „Ford Probe“. Jis gamintas 1992–1998 m. su benzininiais 2,0–2,5 l varikliais.
Galingiausias 2,5 V6 variklis mieste neviršija 10–12 l/100 km, užmiestyje – 7–9 l/100 km. Išskirtinis, aerodinamiškas kėbulo dizainas. Labai didelė bagažinė. Dauguma pakabos, variklio dalių identiškos „Mazda MX-6/626“ modeliams, todėl dalys nėra retos.
Tiesa, nors dalys nebrangios, pats remontas dažnai sudėtingas ir kainuoja daugiau. Paplitę elektros sistemos gedimai, stabdžių sistema reikalauja daugiau dėmesio nei kituose automobiliuose. Nepasižymi geromis valdymo savybėmis.
Dėl išilgai montuojamo variklio ir galinių varomųjų ratų automobilis tinkamas net driftui ar žiedinėms lenktynėms.
Pigios detalės
Aštuntoje vietoje – 3,9 balo įvertinta „Opel Calibra“. Automobilis gamintas 1990–1998 m. su benzininiais 2,0–2,5 l varikliais.
Labai dinamiškas C20XE 2,0i 16V variklis, buvo gaminamos net V6 ir 2,0 Turbo „Opel Calibra“ versijos su visais varomais ratais. Puikus automobilio dizainas – žemas, aptakus, išskirtinis kėbulas. Nebrangios detalės, daug bendrų dalių su „Opel Vectra“, paprastas remontas.
Dažniausia problema – rūdijančios galinės arkos. Prasta salono kokybė – pigus plastikas, barškanti plokštė ir prasta garso izoliacija. Dažni smulkūs elektros sistemų gedimai – langai, rankinio ir kiti indikatoriai. Nepatikima visų varomųjų ratų sistema.
Pirmasis į 4-ių balų zoną žengė ir septinrą vietą užėmė „Alfa Romeo GTV/Spider“. Jis gamintas 1994–2005 m. su benzininiais 1,8–3,2 l varikliais.
Vienas gražiausių savo eros automobilių, pasižymintis sportišku siluetu ir neįprastomis linijomis. 3,0 V6 24v – vienas geriausių ‚Alfa Romeo“ variklių, labai patikimas. Plastikinės kėbulo detalės (variklio dangtis, sparnai) pagerina antikorozines savybes ir valdymą.
Lietuviai išskiria labai didelį (apie 1,4 tūkst. kg) automobilio svorį, dideles degalų sąnaudas. „Twin Spark“ variklių specifinės problemos – degina tepalą (1 l/3000 km), labai jautrus tepalo kokybei ir keitimo intervalams. Rekomenduojama dažnai keisti diržus – kas 60–70 tūkst. km. Nepatogu įlipti ir išlipti, gale vietos beveik nėra. Brangios ir sunkiai randamos kėbulo detalės.
Neišvengia rūdžių
Šeštoje vietoje su 4 balų įvertinimu įsitaisė „Nissan 180 SX/200 SX“. Jis gamintas 1988–1993 m. su benzininiu 1,8–2,0 litro varikliu.
„Dėl išilgai montuojamo variklio ir galinių varomųjų ratų automobilis itin gerai valdomas, manevringas, tinkamas net driftui ar žiedinėms lenktynėms. Žemas svorio centras ir geras važiuoklės balansas leidžia važiuoti itin dinamiškai ir tiksliai“, – aiškino autoasas.lt automobilių analitikas Nerijus Paketūras.
Didžiausia SX problema – korozija, net gerai atrodantis variantas gali turėti paslėptų rūdžių. Prastas komfortas – žema sėdėsena, maža galinė sėdynė. Perkant būtina tikrinti turbinos būklę - originalios T25 turbinos dažnai turi nestabilią ašį, leidžia alyvą, būtinas restauravimas. Degalų sąnaudos gali siekti ir 17–20 l/100 km.
Tiek pat balų ir penkta vieta tenka pirmosios kartos „Mitsubishi Eclipse“. Jis gamintas 1990–1996 m. su benzininiais 1,8–2,0 l varikliais.
2,0 16v DOHC 4G63 variklis pasižymi puikia dinamika. Gana ekonomiškas – 10 l/100 km mieste, 8 l/100 km užmiestyje. Puikiai valdomas, jei prižiūrimas, yra patvarus, o jei ir sugenda, pagrindinės dalys yra pigios.
Trūkumai: varikliai vartoja tepalą, yra jautrūs priežiūrai, ypač 4G63 variklis. Laiku nepakeitus pagrindinio diržo – didelė rizika sulankstyti vožtuvus. Greitai dėvisi pavarų dėžė ir sankaba, silpna važiuoklė – dažnai tenka keisti galinius guolius, pakabos ir vairo mechanizmo jungtis. Gale sėdėti beveik neįmanoma, bagažinė per ankšta.
Buvo gaminamos „Celica“ versijos su visų varomųjų ratų sistema ir turbo varikliais.
Neatitinka vertės
4,1 balo gavo iki ketvirtos vietos pakilusi ketvirtosios kartos „Honda Prelude“. Automobilis gamintas 1992–1996 m. su benzininiais 2,0–2,3 l varikliais.
Labai patikimas 2,0 l variklis atlaiko daugelį metų be jokio remonto. Vienas geriausiai valdomų automobilių šioje klasėje. Pakaba tarnauja ilgai, ypač patikima elektronika. Modernus kėbulo dizainas, unikalus interjeras, idealus prietaisų išdėstymas.
Korozija – dažniausia ir šio modelio problema. Žiemą automobilis renka drėgmę salone. Daugeliui savininkų stabdžiai atrodo per silpni, nesusilenkia galinės sėdynės.
Trečioje vietoje su 4,3 balo įvertinimu – „S14 Nissan 200 SX/240 SX“. Jis gamintas 1993–2000 m. su benzininiais 2,0–2,4 l varikliais.
Gera važiuoklė suteikia puikų valdymą. „Amerikietiškas“ 2,4 l (155 AG) atmosferinis variklis gana galingas įprastam naudojimuisi. Aukštos kokybės salonas.
Reikia atsakingos priežiūros, ypač turbo versijos varikliui rekomenduojamas 98-as benzinas, būtina pašildyti prieš važiuojant, atvėsinti prieš užgesinant variklį. Didelė tikimybė, kad nusipirkus teks restauruoti turbiną. S14 turi didelę paklausą, o gerų egzempliorių mažai, tad jų kaina itin aukšta ir nebeatitinka automobilio realios vertės.
Be remonto – penkmetį
Vos žingsnelio iki nugalėtojų titulo su 4,4 balo pritrūko lietuvių numylėtinei „Toyota Celica“. Automobilis gamintas tik 1990–1994 m. su benzininiais 1,6–2,2 l varikliais.
Varikliai patikimi, galingesni nei daugelis analogiško litražo atmosferinių variklių. Buvo gaminamos „Celica“ versijos su visų varomųjų ratų sistema ir turbo varikliais. Mažas, žemas kėbulas ir svoris lemia gerą sukibimą su kelio danga. Atspari važiuoklė – kai kurie savininkai jos neremontavo per penkerius metus ar 30 tūkst. km. Tiesa, neišvengia slenksčių, galinių arkų ir durų apačios korozijos. Ankštos galinės sėdynės skirtos tik trumpoms kelionėms. Silpnos versijos su 1,6 ir 1,8 l varikliais.
Galiausiai, nugalėtojos laurai, lietuvių nuomone, atitenka penktosios kartos „Honda Prelude“, surinkusiai 4,5 balo. Automobilis gamintas 1997–2001 m. su 2,0–2,2 l benzininiais varikliais.
„Honda Prelude“ varikliai patikimi ir ilgaamžiai. Vairo mechanizmas tikslus ir itin greitai reaguojantis. Kokybiškas interjeras – patogios sėdynės, malonios medžiagos. Gera, ilgaamžė pakaba ir nebrangios pagrindinės dalys. Geros būklės VTi modeliai vertinami rinkoje, todėl išlaiko kainą.
Patariama nuo rūdžių prevenciškai padengti antikorozine apsauga. Nors važiuoklės dalys pigios, kėbulo ar H22A variklio komponentai gali kainuoti brangiai. Nepatikimos, dažnai gendančios automatinės pavarų dėžės. Salone ir bagažinėje vietos mažai, galinės sėdynės nesusilenkia. Tačiau, vertinant daugumą kriterijų, „Honda Prelude“ savo kategorijoje neturi lygių.
Naujausi komentarai