MOKESTIS VEŽĖJAMS DIDĖJA, BET BILIETAI KOL KAS NEBRANGS

„Mokesčio didėjimas mums labai aktualu. Vis dėlto branginti bilietų kol kas neketiname“, – sakė UAB „Klaipėdos paslaugos“ atstovas Imantas Paliakas, komentuodamas naują šalies Vyriausybės sprendimą.

Pokytis – nedrastiškas

Ne vienus metus svarstytas lengvųjų automobilių apmokestinimas taršos mokesčiu nuolat atidedamas – politikai baiminasi visuomenės reakcijos. Ilgai nebūta sutarimo ir dėl didesnio kelių naudotojo mokesčio komerciniams automobiliams, tarp jų – ir autobusams.

Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimams, kuriais nustatomos naujos vinječių kainos autobusams, važiuojantiems mokamais Lietuvos keliais.

Šiuo metu šalyje yra 19 mokamų kelių – visais jais keleivius veža tolimojo susisiekimo autobusai.

„Didžioji dalis mūsų maršrutų – į Vilnių, Kauną. Vos pajudėję iš stoties, išvažiuojame į mokamus kelius. Dėl būsimo mokesčio didėjimo problemos neįžvelgiame, nes pokytis nebus drastiškas“, – teigė UAB „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau – „Klaipėdos autobusų parkas“) eksploatacijos departamento direktorius I. Paliakas.

Jo nuomone, šiuo metu bilietų kainos – subalansuotos, o naujo kelių mokesčio pokytis netaps pagrindu peržiūrėti įkainius.

„Visada reaguojame į rinkos kainų įtakas, tokias kaip degalai, darbo užmokestis, ir pagal tai orientuojamės, skaičiuojame, ar branginti bilietus“, – dėstė I. Paliakas.

Reikalavimai ir parkas

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžė, kad labiausiai vinjetės kaina didėja „Euro 3“ ir žemesnio ekologinio standarto reikalavimus atitinkantiems autobusams.

Nuo šių metų liepos 1-osios tolimojo susisiekimo maršrutais keleiviai gali būti vežami tik ne senesniais nei 14 metų autobusais, atitinkančiais ne žemesnius nei „Euro 5“ standartų reikalavimus.

„Galima prognozuoti, kad šįkart keleiviai padidėjusio kelių mokesčio pernelyg nepajus“, – įsitikinęs G. Nakutis.

Anot jo, tolimojo susisiekimo maršrutuose registruota apie 500 autobusų, iš kurių apie 66 proc. atitinka „Euro 6“ reikalavimus, „Euro 5“ – 13 proc., „Euro 4“ – 9 proc., „Euro 3“ ir žemesnės – apie 22 proc.

Tolimojo susisiekimo maršrutuose registruota apie 500 autobusų, iš jų apie 66 proc. atitinka „Euro 6“ reikalavimus.

Pateikė siūlymų

Vis dėlto keleivių vežėjai mano, kad tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai turėtų būti visai atleidžiami nuo kelių mokesčio.

„Dar 2020-aisiais mūsų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas ir ragino netaikyti mokesčio už kelius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais važiuojantiems autobusams. Stebina tai, kad iki šiol nepriimti taršos mokesčiai lengviesiems automobiliams, nors jie buvo siūlomi minimalūs, skatinantys žmones pagalvoti prieš perkant automobilį ir įsigyti kuo mažiau taršų. Viešasis transportas išmeta nedidelę transporto sektoriaus emisijų dalį, net „Euro 6“ dyzelinių autobusų emisijos palyginti nedidelės, juolab jei jas vertintume pagal vežamų keleivių skaičių“, – sakė LKVA prezidentas.

Pasak jo, netaikomas mokestis tolimojo susisiekimo autobusams neturėtų itin didelės reikšmės šalies biudžetui – jis netektų vos apie 350 tūkst. eurų per metus. Jei nuo mokesčio būtų atleidžiami mažiausiai taršūs „Euro 6“ standartų reikalavimus atitinkantys autobusai, biudžetas nukentėtų dar mažiau – vos 200 tūkst. eurų.

„Tai nereikšmingos sumos biudžetui, bet nauda mažinant teršalų emisiją būtų akivaizdi. Be to, autobusų bilietai dėl kelių mokesčio nebrangtų, tai paskatintų žmones palikti nuosavus automobilius namuose ir persėsti į viešąjį transportą“, – tikisi G. Nakutis.

Laukia naujos sistemos

Pastaruoju metu dėl teisinės ir mokestinės aplinkos pokyčių, tokių kaip taršos mokestis, degalų akcizas, transporto priemonių pritaikymas specialių poreikių turintiems žmonėms, keleivių vežėjų sąnaudos nuolatos didėja.

Jos padidės dar labiau įdiegus e-tolling sistemą, kai kelių naudotojo mokestis bus pradėtas skaičiuoti proporcingai nuvažiuotam atstumui.

Tuo atveju mokestis už kelius vežėjams didės 5–7, o kai kuriais atvejais – net ir dešimt kartų. Bilietų kainoms tai, be abejo, jau turėtų kur kas daugiau įtakos.

„Mums tai būtų labai didelis sąnaudų padidėjimas, kurio negalėtume kompensuoti jokiais kitais būdais, tik brangindami bilietus“, – pabrėžė I. Paliakas.

„Atsisakius kelių naudotojo ateityje – e-tolling mokesčių tolimojo reguliaraus susisiekimo transporto priemonėms ir apmokestinus kur kas taršesnius lengvuosius automobilius, šalies gyventojai būtų suinteresuoti persėsti į viešąjį transportą. Vežėjams sumažėtų finansinė našta, stabilizuotųsi įmonių sąnaudos, kartu – ir bilietų kainos. Toks turėtų būti svarbiausias visų diegiamų pokyčių tikslas“, – tvirtino G. Nakutis.