Kirto per kišenę
Panevėžio apygardos teismui teko nagrinėti ginčą tarp pirkėjos ir įmonės, kuris baigėsi pamokančia nutartimi.
Anot bylos aplinkybių, visureigio pirkimo sutartyje buvo nurodyti tik smulkūs kėbulo defektai. Vis dėlto po aštuonių dienų, nuvažiavus apie 360 km, užsidegė variklio gedimo indikatorius. Nustatytas katalizatoriaus gedimas, vėliau – neatskleistos kėbulo dažymo ir suvirinimo žymės bei kiti trūkumai.
Pardavėja išplovė filtrą, bet gedimas pasikartojo. Bendrovė grąžinti pinigus atsisakė. Jos atstovų tikinimu, automobilio techninė apžiūra galiojo, o pirkėja esą turėjo pati nuodugniai patikrinti būklę. Teismas šių argumentų nepriėmė.
Įmonė įpareigota grąžinti 19,7 tūkst. eurų ir dar savo lėšomis atsiimti automobilį. Pagal paskelbtą nutartį pirkėjai taip pat priteista 772 eurai nuostolių, 8,3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
Nutartis dar gali būti skundžiama, tačiau šis pavyzdys gali tapti rimtu precedentu ateičiai.
9 tūkst. – tiek eurų įmonė turės sumokėti papildomai, užuot iškart grąžinusi gautą sumą.
Pavyzdys ateičiai
Anot teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, Panevėžio teismo sprendimas išaiškino kelis esminius momentus.
Pirmiausia buvo paneigta bendrovės pozicija, kad galiojanti techninė apžiūra įrodo, jog parduodant nebuvo paslėptų defektų. Jos žodžiais, pirkėjo rūpestingumas nepakeičia pardavėjo pareigos užtikrinti automobilio kokybę. Be to, iš vartotojo negalima reikalauti prieš perkant atlikti techninę ekspertizę, išardant automobilio mazgus.
Kita svarbi nuostata – jei pirmaisiais metais paaiškėjo, kad yra trūkumų, taikoma vartotojui palanki prezumpcija. Laikoma, kad trūkumas buvo jau perduodant automobilį – nebent pardavėjas įrodo kitaip arba tokia išvada nesuderinama su prekės ar trūkumo pobūdžiu. Tai nėra atleidimas nuo pareigos pagrįsti patį gedimą.
Ne mažiau svarbu tai, kad nesėkmingas remontas gali suteikti pagrindą nutraukti sutartį. Šioje byloje pirkėja pirmiausia suteikė pardavėjui galimybę pašalinti gedimą, tačiau problema liko. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad ne kiekvienas trūkumas leidžia grąžinti automobilį: dėl nedidelio trūkumo sutartis nenutraukiama.
Pritaria ir kolega
Pasak R. Joskaudienės kolegos advokato Manto Baigio, teisminio proceso priežastimi gali tapti po sandorio paaiškėję techniniai gedimai, nuslėpti defektai.
Taip pat rimta aplinkybė yra tikrovės neatitinkanti rida ar automobilio istorija, ankstesni eismo įvykiai.
Verslui toks ginčas gali atsieiti gerokai daugiau nei automobilio remontas. Tam tikrais atvejais pirkėjas gali siekti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartįies nutraukimo, susigrąžinti už automobilį sumokėtą sumą ir reikalauti atlyginti kitus patirtus nuostolius.
„Versle vis dar pasitaiko požiūris, kad po sandorio visa rizika automatiškai perkeliama pirkėjui. Automobilio amžius, rida ir natūralus nusidėvėjimas neabejotinai svarbūs vertinant jo būklę, tačiau pardavėjui išlieka pareiga pateikti teisingą informaciją ir neperduoti pirkėjui automobilio su neatskleistais trūkumais“, – aiškino advokatų profesinės bendrijos AVOCAD atstovas.
Galioja kiti kriterijai
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad naudotas transportas negali būti vertinamas pagal tokius pačius kokybės kriterijus kaip naujas.
Pirkėjas turi įvertinti jo amžių, ridą, ankstesnio naudojimo intensyvumą ir natūralų nusidėvėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad naudoto automobilio kokybė vertinama atsižvelgiant ir į tai, ar juo galima naudotis pagal paskirtį be didelių trikdžių, nepatogumų ar papildomų sąnaudų.
Verslui tai ypač aktualu todėl, kad ginčo objektu dažnai tampa ne tik pats gedimas, bet ir tai, ką pardavėjas apie automobilį žinojo, ką nurodė pirkėjui ir kas buvo užfiksuota sutartyje.
Rida, eismo įvykiai, esami techniniai gedimai, ankstesni reikšmingi pažeidimai ar kitos automobilio vertę ir tinkamumą naudoti lemiančios aplinkybės gali turėti esminę reikšmę. Teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai klaidingai nurodyta transporto priemonės rida pripažinta tokiu reikšmingu neatitikimu, kuris gali sudaryti pagrindą reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Venkite bendrų formuluočių
Pasak advokato, atsukta rida yra vienas iš paslėptų defektų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ridos suklastojimą reikėtų vertinti ne tik kaip melagingos informacijos apie parduodamą daiktą pateikimą, bet ir kaip paslėptą daikto trūkumą, kurio padariniai pasireikš vėliau.
Tai gali pasireikšti būtinybe esminius automobilio agregatus, detales keisti kur kas anksčiau, nei planuota įsigyjant automobilį. Taip pat – sumažėjusia automobilio verte, kuri gali būti gerokai mažesnė už įsigijimo kainą, ir galimybe jį parduoti tik už gerokai mažesnę sumą, nei būtų galima pagrįstai tikėtis.
„Profesionaliam automobilių pardavėjui ypač rizikinga sutartyje apsiriboti bendromis formuluotėmis, kad pirkėjas automobilį apžiūrėjo ir dėl jo būklės pretenzijų neturi. Tokia sąlyga nėra universalus skydas nuo atsakomybės“, – pažymėjo M. Baigys.
Grąžinimo niuansai
Viena finansiškai skaudžiausių ginčo baigčių automobilių prekybos verslui – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucija.
Tokiu atveju pardavėjui gali tekti susigrąžinti automobilį ir grąžinti už jį gautą sumą. Be to, gali kilti klausimas ir dėl kitų pirkėjo patirtų nuostolių. Žinoma, kiekvienas pardavus automobilį nustatytas gedimas savaime nereiškia, kad pirkėjas gali grąžinti transporto priemonę ir pareikalauti visos sumokėtos sumos.
Tai iliustruoja ir naujausia LAT praktika. 2026 m. teismas, nagrinėdamas ginčą dėl nekokybiško automobilio, akcentavo teisių gynimo būdų eiliškumą ir sutarties nutraukimo, kaip griežčiausios priemonės, pagrįstumą. Pagal vartojimo sutartį pardavėjui paprastai pirmiausia turi būti suteikta galimybė užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą – pašalinti prekės trūkumus arba ją pakeisti.
Svarbu, kad ši konkreti byla buvo susijusi su vartojimo pirkimo–pardavimo santykiais. Kai naudotą automobilį savo verslo veiklai perka juridinis asmuo, vartotojams nustatyta speciali apsauga savaime netaikoma.
„Sutarties nutraukimas yra labai rimtas teisinis padarinys, todėl vien fakto, kad po sandorio automobilis sugedo, nepakanka. Reikia atsakyti į daug klausimų: ar trūkumas egzistavo parduodant automobilį, ar pirkėjas apie jį žinojo arba galėjo žinoti ir t. t.“, – aiškino M. Baigys.
Sutarties nutraukimas yra labai rimtas teisinis padarinys, todėl vien fakto, kad po sandorio automobilis sugedo, nepakanka.
Pirkėjas turi pareigų
Rizikų turi ne tik pardavėjas. Automobilį savo veiklai perkanti įmonė taip pat turėtų pasirūpinti įrodymais dar iki sudarant sandorį.
Svarbūs gali būti automobilio diagnostikos duomenys, serviso išvados, istorijos ataskaitos, skelbimo kopija, pardavėjo pateikta informacija ir šalių susirašinėjimas. Jeigu gedimas nustatomas jau įsigijus automobilį, reikšmę įgyja ir tai, kaip elgiasi pats pirkėjas.
LAT yra nagrinėjęs situaciją, kai pirkėjas pardavėją apie automobilio trūkumus informavo tik jau pradėjęs remonto darbus. Dėl to pardavėjas neteko galimybės pats įvertinti nustatytų gedimų ir pasirinkti jų šalinimo būdo. Šios aplinkybės buvo reikšmingos sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės ir atlygintinų išlaidų.
„Jeigu po sandorio nustatomas rimtas gedimas, pirmas žingsnis neturėtų būti automobilio išardymas ar brangus remontas savo pasirinkimu. Pirmiausia trūkumą reikėtų tinkamai užfiksuoti ir apie jį informuoti kitą sutarties šalį“, – komentavo AVOCAD advokatas.
Kelių sakinių kaina
Automobilių prekyba užsiimančioms įmonėms viena svarbiausių praktinių taisyklių – kuo tiksliau užfiksuoti parduodamos transporto priemonės būklę.
Atsargiai reikėtų vertinti ir informaciją skelbimuose. Jei automobilis reklamuojamas kaip „idealios būklės“, „be defektų“, nurodoma konkreti rida ar pateikiami kiti kategoriški teiginiai apie jo istoriją ir techninę būklę, kilus ginčui tokia informacija gali tapti reikšmingu įrodymu, kokios automobilio savybės pirkėjui buvo deklaruotos.
„Naudoto automobilio sandoryje keli sakiniai sutartyje gali lemti dešimčių tūkstančių eurų ginčo baigtį. Todėl tiek parduodančiam, tiek perkančiam verslui svarbu ne tik pasirašyti standartinę transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir tiksliai užfiksuoti faktinę automobilio būklę, žinomus trūkumus, šalių pareiškimus ir atsakomybės ribas“, – apibendrino advokatas M. Baigys.
Patarimai dėl sutarties
Teisininkė R. Joskaudienė perkančiajai pusei pataria: aptikę gedimą, raštu praneškite pardavėjui, aiškiai suformuluokite reikalavimą ir išsaugokite diagnostikos išvadas, sąskaitas bei susirašinėjimą. Apie neatitiktį būtina pranešti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jos aptikimo. Paprastai pirmiausia reikalaujama remonto arba pakeitimo – esminis trūkumas gali pateisinti ir tiesioginį sutarties nutraukimą.
Parduodančiam – sutartyje tiksliai deklaruokite ridą, privalomus nurodyti apgadinimus ir trūkumus. Įrašas apie trumpą komercinę garantiją nepanaikina atsakomybės pagal įstatymą: naudotai prekei sutartas trumpesnis atsakomybės terminas negali būti trumpesnis nei vieni metai.
Svarbu: aptartos specialiosios vartotojų apsaugos taisyklės taikomos perkant iš verslininko asmeniniams poreikiams, o ne automatiškai kiekvienam sandoriui tarp privačių asmenų.
(be temos)