Lemtingi metrai

„Vėlavau“, „kelias buvo tuščias“, „važiavau kaip visi“ – šios frazės jau seniai tapo leidžiamą greitį viršijusių vairuotojų folkloru, tačiau policija primena: jos eismo saugumui įtakos neturi, todėl nepadės išvengti ir atsakomybės.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, greitis dažniausiai viršijamas esant geroms vairavimo sąlygoms, kai eismas suintensyvėja – dienomis ir šiltuoju metų laiku.

Vairuotojai įsitikinę, kad sausa, gerai matoma kelio danga gali važiuoti greičiau, nei numato kelio ženklai. Tačiau fizikos neapgausi – net ir keli papildomi kilometrai per valandą stabdymo kelią pailgina metrais, kurie gali tapti lemtingi.

„Kiekvienoje situacijoje viršytas greitis sukuria vis kitą riziką. Miestuose jis pavojingiausias pėstiesiems – jų mirties rizika yra 4–5 kartus didesnė, kai smūgio greitis siekia 50 km/val., palyginti su 30 km/val. Būtent dėl to mažesnės greičio ribos plačiai diegiamos gyvenamuosiuose rajonuose. Užmiestyje didžiausią pavojų kelia didelis greitis, išvažiavimas iš kelio ar priešpriešiniai susidūrimai“, – sakė R. Matonis.

Kas kaltas?

Anot Mindaugo Balinsko, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovo, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju: neretai automobiliai sugadinami nepataisomai, o tipinis nuostolis siekia 5–10 tūkst. eurų.

Greitis gali nulemti ne tik avarijos mastą, bet ir įvykio kaltininką.

„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas pakeičia avarijos eigą – smūgis tampa daug stipresnis, o sustabdyti automobilį gerokai sunkiau. Greitis ne tik padidina žalą – jis gali apversti aukštyn kojomis ir klausimą, kas kaltas“, – pabrėžė M. Balinskas.

„Įsivaizduokime situaciją: pagrindiniu keliu važiuoja automobilis 100 km/val. greičiu, nors leistinas greitis – 50 km/val. Iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis ir jie susiduria. Pagal taisykles kaltas atrodytų tas, kuris išsuko, tačiau atlikus tyrimą paaiškėja, kad iš šalutinio kelio išvažiavęs vairuotojas realiai neturėjo galimybės laiku pamatyti dideliu greičiu atvažiuojančio automobilio, o kitas – sustabdyti. Tuomet kaltė gali būti pripažinta greitį viršijusiam vairuotojui. Ši hipotetinė situacija parodo, kad greitis gali nulemti ne tik avarijos mastą, bet ir tai, kam galiausiai priskiriama kaltė“, – aiškino M. Balinskas.

Tokios ir panašios situacijos vairuotojui dažnai užkrauna daugiau psichologinės įtampos, atima laiko tyrimams, teismams, ginčams. Galiausiai per didelis greitis paplonina ir piniginę.

„Vairuotojai vis dar tiki, kad draudimas visais atvejais padengs jų padarytą žalą. Tačiau jei nustatomas chuliganiškas vairavimas, išmoką nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygina, bet vėliau regreso tvarka pinigus susigrąžina iš kaltininko“, – priminė ekspertas.

Elementarūs sprendimai

Ekspertai pasidalijo trimis elementariais patarimais, kad nereikėtų nei viršyti greičio, nei ieškoti pasiteisinimų, nei patirti žalos.

Planuokite laiką iš anksto: jei skubate, išvažiuokite keliomis minutėmis anksčiau – išvengsite streso ir nebus poreikio kaip reikiant spustelėti greičio pedalą.

Stebėkite kelio ženklus ir spidometrą – net labai gerai pažįstamose vietose greičio ribojimai gali skirtis.

Pasitelkite technologijas: daugelis automobilių ar navigacijos programėlių turi greičio ribojimo perspėjimus, įjunkite šią funkciją – garsinis ar vizualinis signalas primins, kai viršijate leistiną greitį. Vis labiau populiaresni telematikos sprendimai, leidžiantys stebėti vairavimo įpročius ir gauti asmeninius patarimus.