Suardyta pusiausvyra
Bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad tai pirmiausia padėtų išlaikyti socialinę lygybę – žmonės lengviau pasiektų vietoves, į kurias nevažiuoja traukiniai.
„Kita vertus, tai būtų parama ne tik gyventojams, bet ir mes galėtume sulaukti šiokio tokio didesnio srauto žmonių, kurie naudotųsi viešuoju transportu, – sako L. Skardžiukas. – Jeigu Vyriausybė priimtų šią nuolaidą, aš manau, kad vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai.“
Bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS) verslo plėtros vadovas Jonas Kučinskas taip pat sako, kad bilietų kainų sumažinimas būtų didelis pokytis, galintis pagyvinti rinką ir palengvinti padėtį tiek vežėjams, tiek gyventojams.
Tačiau jis pažymi, kad nesubalansuota subsidijų tvarka gali iškraipyti rinką ir sukurti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.
„Latvija jau ne vienus metus subsidijuoja tarpmiestinius maršrutus, per metus tam skirdama daugiau nei 50 mln. eurų. Nepaisant to, vežėjai skundžiasi nelygiaverte konkurencija ir grasina bankrotais“, – teigia J. Kučinskas.
Pasak jo, Vyriausybei pavasarį papildomai subsidijavus geležinkelius buvo suardyta nusistovėjusi rinkos pusiausvyra. Balandį ir gegužę vietinio susisiekimo kelionėms traukiniais buvo taikoma 50 proc. nuolaida, tačiau vežėjai autobusais jos nesulaukė.
„Nuolaidų traukinio bilietams projekto padarinius vežėjai autobusais jaučia iki šiol, todėl kelia nerimą Vyriausybės svarstymai subsidijas geležinkeliams skirti nedelsiant, o vežėjams autobusais – tik nuo lapkričio. Mėnuo yra gana ilgas laikotarpis trapiai rinkos pusiausvyrai sugriauti“, – tikina TOKS verslo plėtros vadovas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad dabar tarpmiestiniams autobusams svarstoma nuolaida įsigaliotų vėliau nei traukiniams, nes tam dar reikėtų Seime priimti Transporto lengvatų įstatymo pataisas. Anot jo, lengvata kelionėms traukiniais galėtų įsigalioti nuo spalio, o autobusais – nuo lapkričio.
Jeigu situacija tęstųsi ir nebūtų imtasi papildomų veiksmų, kainas turėtume kelti 15–20 proc.
Nekompensuoja nuostolių
Pasak „Kautros“ vadovo, smarkiai pabrangus degalams, bendrovė jau fiksuoja 5–6 proc. išaugusį keleivių srautą, tačiau tai nekompensuoja įmonės nuostolių.
„Vasarą irgi stengiamės nedidinti keleiviams kainų tikėdamiesi, kad daugelis persės iš lengvųjų automobilių į autobusus. Yra 5–6 proc. didesnis srautas [...], bet vien per šiuos metus degalai brango apie 62 proc., kaštų eilutė yra tiek išaugusi, kad kiek padidėjęs žmonių srautas to nekompensuoja“, – aiškina L. Skardžiukas.
Jo teigimu, norint kompensuoti nuostolius dėl išaugusių degalų kainų, reikia dukart didesnio keleivių srauto.
Anot TOKS verslo plėtros vadovo J. Kučinsko, sunku tiksliai prognozuoti galimą nuolaidos poveikį šiam srautui, tačiau tikimasi bent 10–15 proc. augimo.
„Jei ta pati kompensacija bus taikoma ir geležinkeliams, ir autobusams, didėjančio srauto efektas gali būti nežymus ir ryškesnis tuose maršrutuose, kuriuose nėra konkurencijos su traukiniais. Mes prognozuotume nuosaikesnį keleivių srauto augimą 10–15 proc. ribose“, – teigia J. Kučinskas.
Pasak jo, ar toks keleivių srauto augimas padengtų degalų kainų augimą, priklausys nuo to, kiek dar brangs degalai: „Tačiau šiuo atveju svarbus ir socialinis efektas, nes būtų kompensuojami bilietai maršrutuose, jungiančiuose regionų miestus ir miestelius. Jų gyventojams tai būtų labai svari paskata naudotis viešuoju transportu.“
J. Kučinsko teigimu, tikimasi, kad kompensacijos būtų suplanuotos bent pusmečiui.
Pavasarį dėl laikinai sumažintų traukinių bilietų kainų gerokai sumenkus autobusų keleivių srautui ir išaugus vežėjų kaštams, pastarieji siūlė sumažinti degalų akcizą jų įmonėms. Lietuvos keleivių vežimo asociacija prašė subsidijuoti keliones autobusais ir jas atpiginti tiek pat, kiek ir traukinių.
„Tuo metu […] mūsų situacija dar pablogėjo, nes ne tik pabrango kaštai, bet ir sumažėjo žmonių srautas“, – sako „Kautros“ vadovas L. Skardžiukas.
Atsisakyti krypčių
„Kautros“ vadovas sako, kad valstybės pagalbos nesulaukęs verslas neturės kitos išeities, kaip tik didinti kelionių kainas: „Kito kelio nėra [...]. Kad darbas nenutrūktų, svarstome iš dalies peržiūrėti kainas.“
Be to, pasak jo, kritiniu atveju gali būti nutraukiami maršrutai iš Vilniaus ir Kauno į Lazdijus, Joniškį, Biržus, Rokiškį ar kitomis kryptimis, kur keliauja mažiau žmonių.
„Tai verčia mus svarstyti, ar dar išlaikysime tuos maršrutus ir tinklą. Jeigu padidiname kainas, išvis sumažėja srautas, o praktiškai jau ir dabar daugiau nei pusė maršrutų yra nuostolingi. Tiesiog būtų svarstoma nutraukti kryptis, – teigia L. Skardžiukas. – Toks yra domino efektas ir grandininė reakcija negatyvių sprendimų. Žmonės vėl perlips į automobilius ir viešojo transporto funkcija susilpnės, o atkurti ją be galo sunku.“
Pasak jo, dar skaičiuojama, kiek būtų patirta nuostolių atsisakius kai kurių maršrutų ir ar tai būtų efektyvus sprendimas: „Lazda visada turi du galus.“
TOKS atstovas J. Kučinskas sako, kad bilietų kainų įmonė kol kas nedidina, o didesnes sąnaudas kompensuoja pelno sąskaita.
„Jeigu situacija tęstųsi ir nebūtų imtasi papildomų veiksmų, kainas turėtume kelti 15–20 proc. Sprendimui įtaką daro ir augančios kitos išlaidos: darbuotojų atlyginimų sąnaudos, draudimai, padidintas kelių mokestis viešajam transportui, augančios palūkanų normos ir padidėjusios stočių sąnaudos“, – teigia J. Kučinskas.
(be temos)