Paskaičiuokime: kiek valdžiai rūpi ralis? | kl.lt

PASKAIČIUOKIME: KIEK VALDŽIAI RŪPI RALIS?

F1 vadinama automobilių sporto karaliene, o ralis – karaliumi. Iš Lietuvoje kultivuojamų automobilių sporto disciplinų ralis yra pats brangiausias po Dakaro. Ir, ko gero, vienintelis sulaukiantis valdžios institucijų paramos.

Startas kainuoja

Per metus įvyksta penki Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) etapai skirtinguose šalies regionuose – pirmasis, jau įvykęs, "Winter Rally" Utenoje, vasaros pradžioje, birželį, vyks "Žematijos ralis", tuomet sportininkai savo jėgas išbandys Elektrėnuose, po mėnesio ralio bolidų varikliai gaus Rokiškio apylinkėse, o finaliniai akordai nuskambės Druskininkuose.

Užkietėję ralio sirgaliai, lankantys visus ralius Lietuvoje ir važiuojantys palaikyti sportininkų į užsienį, neretai negaili pagyrų vieniems organizatoriams, o kitiems, priešingai, sviedžia nemenką kritikos akmenį. Šių, tenka pripažinti, būna ne tiek ir mažai.

Kiekvienas, kam yra tekę prikišti rankas prie vienokio ar kitokio masto renginio organizavimo, supranta, kad renginio kokybė dažniausiai priklauso nuo turimo finansavimo, savanorių paramos ir žiūrovų dėmesio renginiui – paprastai tariant, finansinio žiūrovų indėlio įsigyjant bilietus į renginį.

Autosporto renginiai, skirtingai nei koncertai, ypatingi dar ir tuo, kad dalyviai, šiuo atveju skriejantys ralio trasomis, susimoka už šią galimybę. Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) yra oficialiai patvirtinusi viso sezono starto mokesčius. Tad organizatoriai savo nuožiūra gali rinkti mažesnius, vienus ar kitus sportininkus atleisti nuo tokios prievolės ir panašiai, tačiau jų kelti šansų neturi.

Taigi praėjusiais metas LASF regalamente yra patvirtinta, kad lenktynininkams, šiemet važiuojantiems vienos dienos ralyje, starto mokesčiai svyruoja nuo 240 eurų (standartinių atuomobilių klasei ir BMW taurėje važiuojantiems) iki 480 eurų (važiuojantiems galingiausia technika – "Škoda Fabia R5", tokį vairuoja Vaidotas Žala, "Mitsubishi Lancer EVO IX", vairuoja Giedrius Notkus ir t.t.). Organizuojant dviejų dienų ralį šie mokesčiai stybteli į viršų ir siekia nuo 360 iki 600 eurų. Jeigu kartu organizuojamas ir Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionatas, jo dalyviai susimoka apie 200 eurų siekiantį starto mokestį.

Dosniausi rėmėjai

Visiems ralio organizatoriams padeda ir savivaldybės – tiek finansiškai, tiek ir suteikdamos galimybes naudotis savo turima infrastruktūra. Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė atsiųstame atsakyme apie paramą "Žematijos raliui" tikina, kad organizatoriams suteikiamos Kultūros centro patalpos, koncertinė scena, o seniūnijos, kuriose vyksta ralis, organizatoriams, pasibaigus varžyboms, padeda sutvarkyti sportiniais bolidais išvažinėtus kelius. Panašios fizinės pagalbos sulaukia ir kitų LARČ etapų organizatoriai. Vis dėlto prakalbus apie finansinę paramą ralių organizatoriams, išryškėja nemenki skirtumai.

Atrodo, kad labiausiai raliu domisi ir organizatorius finansiškai remia Utenos savivaldybė. Šiemet ji ralio organizatoriams skyrė 70 tūkst. eurų paramą. Praėjusiais metais paramos suma siekė 50 tūkst. eurų.

Antroje vietoje rikiuojasi Elektrėnai. Praėjusiais metais dvi dienas trukusiam raliui iš savivaldybės biudžeto buvo atseikėta 22,5 tūkst. eurų. Palyginti su 2015-aisiais, kai šis ralis Elektrėnuose vyko pirmą kartą, finansinės paramos dydis išaugo 7 tūkst eurų.

Elementari matematika diktuoja, kad kuo daugiau dalyvių važiuoja ralyje, tuo didesnė starto mokesčių suma surenkama.

Trečioje vietoje Rokiškio rajonas, kuriame jau dvejus metus vyksta "Samsonas Rally Rokiškis". Šio ralio organizatoriams savivaldybė suteikia 12 tūkst. eurų paramą. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Druskininkai. Ši savivaldybė yra viena ilgiausiai bendradarbiaujančių su ralio organizatoriais, kaip ir Utena, tačiau kurorto valdžios skiriama parama raliui organizuoti yra kone dešimt kartų mažesnė. Praėjusiais metais LARČ finalo organizatoriai sulaukė 7 688 eurų paramos. Suma sumažėjusi beveik tūkstančiu eurų, palyginti su savivaldybės indėliu į ralį 2017-aisiais.

Bene kukliausiai prie ralio organizavimo nurodė prisidedanti Kelmės rajono savivaldybė. "Iš savivaldybės sporto rėmimo programos Automobilių sporto klubas kasmet gauna 2000–2300 eurų, iš kurių apie 1 500 eurų klubas skiria raliui organizuoti. Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, pagal kurį ūkininkai, parėmę sportą, gauna nuolaidą žemės mokesčio nuolaidą. Tad šiuo sprendimu pasinaudojęs Automobilių sporto klubas pritraukia dalį lėšų iš rėmėjų", – rašoma Kelmės savivaldybės atsiųstame atsakyme.

Ne tik pelnas

Kaip jau minėjome anksčiau, už dalyvavimą ralyje susimoka ir patys sportininkai. Taigi, jeigu suskaičiuotume sportininkų įnašą remdamiesi dalyvių sąrašu, pateikiamu "Winter Rally" interneto svetainėje, ir manydami, kad visi sportininkai sumokėjo starto mokesčius, tokius, kokie yra patvirtinti LASF reglamente, gautume, kad vien tik šie mokesčiai organizatorių sąskaitą papildė maždaug 18 tūkst. eurų. Elementari matematika diktuoja, kad kuo daugiau dalyvių važiuoja ralyje, tuo didesnė starto mokesčių suma surenkama. Tiesa, ne visi iš anksčiau minėtų ralių kartu yra ir Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato etapai, tad tokių etapų organizatorių surenkamos piniginės sumos gali būti kur kas mažesnės. Ir todėl galime suprasti, kodėl ralių organizatoriai laužo kardanus dėl to, kam atiteks galimybė organizuoti jungtinius ralio čempionato etapus, nes tokiu atveju dalyvių skaičius smarkiai išauga. Žinoma, išauga ir žiūrovų susidomėjimas, tačiau kartu ūgteli ir suma, kuri surenkama iš dalyvių starto mokesčių.

Žiūrovai irgi yra vienas iš ralio organizatorių pajamų šaltinių. Tiesa, tenka pripažinti, kad ralio žiūrovai neretai būna tie, kurie vis dar galvoja, kad viena pagrindinių ralio atrakcijų yra jo žiūrėjimas nemokamai arba variantų, kaip apeiti bilietų pardavimo ir kontrolės postus, paieška. Todėl kai kurie organizatoriai, pavyzdžiui Elektrėnuose, ralio pasų neparduoda – žiūrovams ralis nemokamas. Kiti siūlo pramogas ir įspūdingus vaizdus žiūrovų zonose – taip lengviau kontroliuoti atyvkstančius, o kartu ir gauti pajamų už bilietus.

Žinoma, ralio organizatoriai pinigus ne tik surenka, bet ir juos išleidžia. Kiekvienas ralio organizatorius LASF moka organizatoriaus mokestį, siekiantį kelis tūkstančius eurų. Pats ralio organizavimas – darbas, reikalaujantis ne vienos dienos ir ne vieno žmogaus triūso. Ralio metu reikia pasirūpinti ir žiūrovų bei dalyvių saugumu, tad tai ralio organizatorių biudžetuose ir vienos didžiausiomis sumomis papuoštų eilučių.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

expert

O kodel valdziai turetu rupeti tas jusu ralis?Ralis ,tai turciuku hobis.valdzia ir be jusu ralio turi kur deti pinigus.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS