Pirkėjo akibrokštas: automobilį nusipirko, įregistravo, bet neteko

Staigmena pasienyje

„Klientui buvo staigmena: nusipirko automobilį, be jokių kliūčių įregistravo Lietuvoje, tačiau vėliau, per patikrinimą, transporto priemonė buvo sulaikyta, nes Belgijoje paaiškėjo jos ryšys su bankroto procesu ir teisėto savininko pretenzijomis“, – sakė AVOCAD advokatas Mantas Baigys.

Šią situaciją nagrinėjo Utenos apylinkės teismas, pripažinęs negaliojančia automobilio „Audi“ pirkimo–pardavimo sutartį.

Teismas konstatavo: pardavėjas neturėjo nuosavybės teisės į parduotą transporto priemonę – ji buvo ieškoma tarptautiniu lygiu ir turėjo būti grąžinta teisėtam savininkui.

Ginčas kilo, kai Lietuvoje įsigytas ir pirkėjo vardu įregistruotas automobilis po kelių mėnesių buvo sulaikytas Latvijoje.

Pasienio patikros metu paaiškėjo, kad transporto priemonė yra įtraukta į Šengeno informacinę sistemą kaip ieškoma Belgijos iniciatyva, o automobilis turi būti konfiskuotas ir perduotas teisėtam savininkui.

Nuosavybė ir dokumentai

Transporto priemonę ieškovas įsigijo iš Lietuvos bendrovės, o ši automobilį buvo pirkusi Vokietijoje iš fizinio asmens.

Pardavėjas teigė veikęs sąžiningai ir rėmėsi jam pateiktais registracijos dokumentais, tačiau teismas išsamiai įvertino daugiau aplinkybių.

Ypač reikšminga, kad Belgijos registracijos liudijime buvo aiškiai nurodyta: dokumentas nepatvirtina nuosavybės teisės, o transporto priemonės valdytoju jame buvo nurodytas ne automobilį pardavęs fizinis asmuo, bet Belgijos bendrovė.

Teismas konstatavo: vien registracijos liudijimo perdavimo nepakanka laikyti įrodymu, kad pardavėjas turėjo nuosavybės teisę į transporto priemonę ar teisę ją perleisti.

Be to, automobilių prekybos profesionalams taikomas aukštesnis atidumo ir rūpestingumo standartas. Teismo vertinimu, pardavėjas, nepareikalavęs papildomų nuosavybės teisę ar įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką, kad vėliau negalės pagrįsti savo teisės disponuoti automobiliu.

Sprendimas: teismas įpareigojo pardavėją grąžinti pirkėjui visą už automobilį sumokėtą sumą. / R. Lukoševičiaus / BNS asociatyvi nuotr.

Pareiga – ne formalumas

„Šioje byloje vienas esminių momentų buvo tas, kad pardavėjas negali apsiriboti vien formaliu dokumentu. Jei dokumentas aiškiai nurodo, kad jis nepatvirtina nuosavybės teisės, pardavėjas turi imtis papildomų veiksmų ir įsitikinti, kas iš tikrųjų yra savininkas ir kokiu pagrindu automobilis parduodamas“, – komentavo AVOCAD advokatas.

Pagal Civilinį kodeksą pardavėjas turi imperatyvią pareigą patvirtinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise, o tretieji asmenys į jį neturi teisių ar pretenzijų. Ši pareiga nėra vien formalumas – jos pažeidimas gali lemti, kad sandoris negalios, o taip ir įvyko.

Teismas atmetė argumentą, kad vien tai, jog automobilį buvo galima įregistruoti Lietuvoje, reiškia teisėtą nuosavybės perleidimą. Priešingai: akcentuota, kad „Regitra“ nevertina transporto priemonių valdymo teisėtumo, o registracija yra tik vienas iš įrodymų, galinčių būti paneigtų kitais duomenimis.

Tarptautiniuose sandoriuose dokumentų grandinė gali būti sudėtingesnė, todėl vien išorinis jų tvarkingumas – nepakankamas saugumo garantas.

Belgijos registracijos liudijime buvo aiškiai nurodyta: dokumentas nepatvirtina nuosavybės teisės.

Atlygins nuostolius

Svarbi bylos dalis – restitucijos reikalai. Automobilis buvo sulaikytas Latvijoje ir saugotas, kol iškeliavo teisėtam savininkui.

Todėl teismas taikė vienašalę restituciją: įpareigojo pardavėją grąžinti pirkėjui visą už automobilį sumokėtą sumą.

Be to, teismas priteisė ir dalį pirkėjo patirtų nuostolių. Tarp jų – išlaidos teisinei pagalbai Latvijoje, registravimo ir taršos mokesčiams, „Regitros“ pažymai ir daliai draudimo išlaidų po automobilio sulaikymo (iš viso – 2 122,87 eurų), taip pat – daugiau nei 9,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Automobilio pirkimo procedūra nėra labai sudėtinga. Dažnu atveju, susiradus patikusį modelį, sumokame pinigus pardavėjui, o šis perrašo automobilio nuosavybės dokumentus pirkėjui. Vis dėlto kartais situacija būna kur kas painesnė.

Su viena tokių neseniai susidūrė advokatas Mantas Baigys.

„Žmogus faktiškai liko ir be automobilio, ir patyrė papildomų išlaidų  gindamas savo teises. Tad teismas aiškiai pasakė, kad jeigu pardavėjas neturėjo teisės parduoti daikto, pirkėjui negali būti perkelta tokia rizika, kad jis liktų be automobilio“, – pabrėžė pašnekovas.

Rizika teks pardavėjui

Jo nuomone, šis sprendimas reikšmingas ne tik šios konkrečios bylos suinteresuotoms šalims, bet ir platesnei naudotų automobilių rinkai.

Teisininkai dar kartą primena, kad transporto priemonės registracija ar formalus jos įrašymas registre savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nepašalina rizikos, jei pati nuosavybės grandinė ydinga.

12 – beveik tiek tūkst. eurų pardavėjui papildomai kainavo pralaimėta byla.

Pasak Manto Baigio, praktinė šios bylos žinutė labai aiški: transporto priemonių pardavėjai turi kruopščiai tikrinti ne tik techninę ar registracinę istoriją, bet ir patį nuosavybės perleidimo pagrindą.

„Tai aiškus signalas rinkai: naudotų automobilių prekyboje neužtenka pasikliauti tuo, kad dokumentai atrodo tvarkingi arba kad automobilį pavyko įregistruoti. Reikia įsitikinti, ar parduodantis asmuo iš tiesų turi teisę perleisti nuosavybę. Priešingu atveju visa rizika gali tekti pardavėjui“, – pažymėjo jis.

Paieška: „Audi“ buvo įtraukta į Šengeno informacinę sistemą kaip ieškoma Belgijos teisėsaugos. / Asociatyvi E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Svarbiausi patarimai

Įsigyti automobilį – svarbus sprendimas, tačiau kartais naujai įsigyta transporto priemonė netikėtai ima kelti rūpesčių. Gedimai, paslėpti trūkumai ar suklastota rida – visa tai gali reikšti, kad nusipirkote nekokybišką automobilį. Ką tokiu atveju daryti ir kokios yra pirkėjo teisės?

1. Įvertinkite automobilio būklę

Vos pastebėjus trūkumų rekomenduojama: nuvažiuoti į nepriklausomą servisą techninės apžiūros. Paprašyti raštiškos defektų išvados – tai bus svarbus įrodymas vėlesniais etapais.

2. Bandykite susitarti su pardavėju

Jei automobilį pirkote iš privataus asmens – jūsų teisės ribotos, bet vis tiek galite reikalauti pinigų grąžinimo ar nuolaidos, jei buvo paslėpti esminiai trūkumai.

Jei pirkote iš įmonės, taikomas vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Įmonė atsako už paslėptus trūkumus bent šešis mėnesius nuo pirkimo datos.

Susisiekite raštu, nurodykite trūkumus ir savo reikalavimus (remontas, pinigų grąžinimas, nuolaida).

3. Surinkite visus įrodymus

Norėdami apginti savo teises, pasirūpinkite: pirkimo–pardavimo sutarties kopija, defektų aktais ar sąskaitomis už remontą, rašytiniais pokalbiais su pardavėju.

4. Kreipkitės į VVTAT ar teismą

Jei pardavėjas nesutinka geranoriškai spręsti problemos: spręsti ginčus su įmonėmis padeda Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jei pirkinys buvo iš privataus asmens, galima kreiptis į teismą dėl sutarties pažeidimo ar sukčiavimo.

5. Galima parduoti supirkėjui

Jei įsigyto automobilio kaina bus maža, galima netvarkingą transporto priemonę parduoti supirkėjams arba išardyti detalėms. Automobilių supirkėjai, tokie kaip Gelda.lt, superka net ir nekokybiškus, daužtus ar nevažiuojančius automobilius. Tai leidžia greitai atgauti bent dalį pinigų ir nebesukti galvos dėl ilgo teisinio proceso.

6. Kaip išvengti panašių situacijų ?

Visada tikrinkite automobilio istoriją („Regitra“, „carVertical“ ir pan.). Nuvykite į servisą patikrai prieš pirkimą, o ne po. Būkite atsargūs dėl skelbimų, kuriuose rašoma „be defektų“ – ypač jei automobilio kaina per gera, kad būtų reali.