Pirmos snaigės – pirmosios avarijos keliuose: kodėl kasmet kartojame tas pačias klaidas?

Pirmos snaigės – pirmosios avarijos keliuose: kodėl kasmet kartojame tas pačias klaidas?

2025-11-17 14:49
Pranešimas spaudai

Vos temperatūrai nukritus žemiau nulio ir iškritus pirmiesiems krituliams, eismo sąlygos kinta akimirksniu – keliuose formuojasi pirmasis plikledis, o vairuotojai dar negeba prisitaikyti prie pasikeitusios kelio dangos. Ekspertai primena – tinkamas pasiruošimas ir atsakingai pasirinktas greitis gali padėti išvengti brangių klaidų.

Pirmos snaigės – pirmosios avarijos keliuose: kodėl kasmet kartojame tas pačias klaidas?
Pirmos snaigės – pirmosios avarijos keliuose: kodėl kasmet kartojame tas pačias klaidas? / shutterstock.com nuotr.

BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, pirmosios minusinės temperatūros dienos dažnai tampa išbandymu net ir patyrusiems vairuotojams.

„Pirmosios šalnų dienos dažnai tampa išbandymu net ir patyrusiems vairuotojams. Matome, kad smulkių avarijų padaugėja dėl paprasto dalyko – žmonės vis dar vairuoja taip, lyg būtų vasara. Nepasirenkamas saugus greitis, neįvertinamas pailgėjęs stabdymo kelias, o slystantis automobilis tampa labai sunkiai valdomas“, – sakė A. Žiukelis.

Svarbu tinkamas pasiruošimas

Pasak A. Žiukelio, plikledžiui pasirodžius, pirmosiomis dienomis dažniausiai fiksuojamos smulkios, tačiau nemalonios avarijos.

„Pirmosios avarijos kasmet kyla dėl tų pačių priežasčių – nepasirinkto saugaus greičio, staigių manevrų ir netinkamų padangų. Dažniausi scenarijai – atstumo nesilaikymas ar slystantis automobilis, išvažiuojantis į priešpriešinę juostą. Pasitaiko ir situacijų, kai vairuotojas neįvažiuoja į kalną ir pradeda slysti atgal, o kartais net nedidelė duobė kieme tampa sunkiai įveikiama kliūtimi“, – teigė vadovas.

Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos vyr. profesijos mokytojo, vairavimo instruktoriaus Ryčio Rutkausko teigimu, prasidėjus pirmajam šaltukui, vairuotojų pasiruošimas turėtų prasidėti nuo sąmoningo pasirengimo ir situacijos įvertinimo.

„Turime labai atsakingai vertinti esamas sąlygas, kelio dangos bei savo automobilio techninę būklę ir pasirinktas automobilio padangas. Taip pat vertėtų prisiminti, kad vairavimo sąlygos yra visiškai pasikeitusios, lyginant su automobilio vairavimu vasarą. Pailgėja stabdymo kelias, automobilis nėra stabilus, nes padangos esant žemoms temperatūroms turi blogesnį sukibimą su kelio danga. Kiekvienas vairuotojas nuolat turėtų tobulinti automobilio valdymo įgūdžius, kad pakliuvęs į avarines-ekstremalias situacijas, gebėtų priimti greitus ir teisingus sprendimus“, – pasakojo R. Rutkauskas.

Kad vairuotojas žinotų, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, būtina nuolat tobulinti savo žinias ir ugdyti automobilio valdymo įgūdžius.

Žiemos situacijoms teorija nepadės

Esant slidiems keliams itin svarbus pasiruošimas, tačiau, A. Žiukelio teigimu, nereikėtų pamiršti ir techninės automobilio būklės.

„Geros žieminės padangos, ryškiai šviečiantys žibintai, švarūs langai ir tvarkingi valytuvai yra būtinas pagrindas. Jokiu būdu nereikėtų važiuoti su vasarinėmis ar nudėvėtomis padangomis. Taip pat verta įsitikinti, kad automobilyje yra žiemos vairuotojo komplektas – šluotelė, ledo grandiklis arba tirpiklis ir žieminis langų skystis“, – pabrėžė A. Žiukelis.

Pasak vairavimo instruktoriaus, ekstremalios situacijos gali užklupti netikėtai, todėl būtina žinoti ne tik kaip jų išvengti, bet ir kaip elgtis joms įvykus.

„Labai svarbu greita reakcija ir teisingų sprendimų priėmimas, ką daryti su automobilio valdymo priemonėmis, kur sukti vairą, spausti ar atleisti akseleratoriaus pedalą. Viskas priklauso nuo to, kokį automobilį vairuojate, kuriuos ir kiek varančiųjų ratų turi automobilis – tolimesni veiksmai priklauso būtent nuo to. Kad vairuotojas žinotų, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, būtina nuolat tobulinti savo žinias ir ugdyti automobilio valdymo įgūdžius. Tai reikėtų daryti uždarose, specialiai tam įrengtose aikštelėse“, – teigė R. Rutkauskas.