Eismo saugumo propagandai skiriami milijonai neturi jokios įtakos tragedijų keliuose skaičiui

Pastaraisiais metais eismo saugumu rūpintis įpareigoti valdininkai keletą kartų per pavasarį, vasarą ir rudenį praneša apie pradedamas akcijas, turinčias atkreipti dėmesį į opias automobilių eksploatavimo ar elgesio keliuose problemas. Šiemet bandymams vairuotojus, vadeliotojus, dviratininkus bei pėsčiuosius „atvesti į protą“ ir realizuoti kai kuriuos inžinerinius eismo saugumo projektus, skirta beveik 3 mln. litų.

Deja, žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičiui tai padarė tokį pat poveikį, kaip ir Rugsėjo 1-osios išvakarėse prie vienos sostinės sankryžos ant kelių priklaupusio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus pagraudenimai elgtis atsakingiau.

Šūviai pro šalį?

Prasidedant mokslo metams saugaus eismo specialistai pastebi, kad šalies keliuose nukentėjusių vaikų skaičius nemažėja. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento duomenimis, per septynis 2007-ųjų mėnesius Lietuvoje iš viso įvyko 835 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo vaikai, iš jų 271 nukentėjo dėl savo paties neatsargumo. Keliuose šiemet jau žuvo 41 vaikas, iš jų 16 – dėl savo neatsargumo. Sužeista buvo 930 vaikų (257 – dėl savo kaltės).

Per tą patį praėjusių metų laikotarpį Lietuvos keliuose užregistruoti 834 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo vaikai. Iš jų 33 žuvo (10 nelaimių įvyko dėl pačių vaikų kaltės). 2005 m. tarp šalies keliuose ir gatvėse įvykusių tragedijų aukų – 36 vaikai.

Beje, kaip tik prieš dvejus metus buvo surengta iki tol neregėta eismo saugumo propagandos kampanija. Jai buvo išleista net 2,9 mln. litų – beveik 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau apčiuopiamų rezultatų tai nedavė – tiek bendras avarijų, tiek jose žuvusių žmonių skaičius ūgtelėjo, o vaikų mirčių skaičius tada šoktelėjo net 8,3 proc.

Kiekvienais metais atsakingas pareigas užimantys valdininkai ir politikai mušasi į krūtinę, esą „būtina imtis pačių griežčiausių veiksmų, kad šie kraupūs statistikos rodikliai bent kiek sumažėtų“, tačiau padėtis nesikeičia.

Tai sufleruoja prielaidą, kad pinigai ir toliau leidžiami neefektyviai, o per gausybę akcijų skelbiamos tiesos nepasiekia tos auditorijos, į kurią būna orientuotos.

Socialinės reklamos dėmesį paprastai patraukia loginėmis klaidomis (pvz., „vasarą avarijos dažniausiai įvyksta todėl, kad automobiliai susiduria arba apvirsta“), bet ne įtaigumu.

Švietimo sistemos spragos

Vienintelio šalyje praktinio edukacinio projekto „Eismo klasė“ (prieš dvejus metus jį inicijavo ir savo lėšomis parėmė „Hansa lizingas“) koordinatorė Elena Šilovaitė teigė mananti, kad tik kryptingas ir aktyvus vaikų ir visuomenės švietimas saugaus eismo klausimais padės mažinti aukų skaičių keliuose.

„Mokyklose turėtų būti daugiau saugaus eismo pamokų, taip pat ir tėvai turėtų būti aktyviau įtraukiami į savišvietos ir vaikų švietimo procesą“, – tikino E.Šilovaitė.

„Eismo klasės“ instruktoriai pastebi, kad vaikai dažnai žino saugaus elgesio taisykles, tačiau negali jų paaiškinti. Tai rodo netinkamą žinių perteikimo sistemą šeimoje ar mokykloje – vaikai verčiami atmintinai išmokti taisykles, tačiau jų priežastys – neaiškinamos.

„Eismo klasės“ užsiėmimų metu vaikai mokomi praktiškai, mokiniams kompetentingai pasakojama apie saugų eismą, analizuojamos realios situacijos keliuose su specialiai paruoštu automobiliu. Tai užtvirtina teorines žinias“, – aiškino E.Šilovaitė.

Per dvejus metus „Eismo klasės“ instruktorių komanda aplankė per 270 šalies mokyklų, saugaus eismo praktiniuose užsiėmimuose dalyvavo per 7 tūkst. ketvirtų klasių moksleivių. Šį rudenį „Eismo klasė“ planuoja aplankyti apie 80 mokyklų septyniuose šalies regionuose, praktinėse saugaus eismo pamokose vėl sudalyvaus apie 2 tūkst. ketvirtokų.

Šio projekto instruktoriai taip pat pastebi, kad didžiausią nerimą kelia ne infrastruktūros ar ženklų stygius, o visuomenės ir švietimo sistemos abejingumas vaikų saugumui. Jų teigimu, daugelyje Senojo žemyno šalių vyrauja nuostata, kad mažam vaikui jokiu būdu negalima leisti vienam vaikščioti gatvėmis. Pradinių klasių mokinius gatvėse visada lydi suaugusieji, netoli mokyklų esančiose sankryžose nuolat budi specialiai apmokyti žmonės, kurie perveda vaiką per gatvę.

„Pagrindinis vaikų švietimo būdas – praktika. Yra esminė sąlyga, kurios laikosi ir tėvai, ir mokytojai – vaikas visas žinias turi įgyti praktiškai. Šalia mokyklų, prižiūrint inspektoriams, nuolat organizuojami vaikų mokymai, kaip saugiai elgtis gatvėje. Vėliau vaikai mokomi praktiškai, kaip elgtis automobilyje. Mažyliai čia tiesiog neįsivaizduoja, kad galima važiuoti dviračiu be šalmo ar taksi automobilyje neprisisegti saugos diržų. Neatsitiktinai 95 proc. važiuojančiųjų automobiliais šioje šalyje saugos diržais prisisega sėdėdami tiek priekyje, tiek ir ant galinės sėdynės“, – pasakojo „Eismo klasės“ instruktoriai po viešnagės Didžiojoje Britanijoje.

Mokyklose saugaus eismo pamokų metu moksleiviams rodomi filmai, pateikiama daug kitokios vizualinės informacijos. Pradedama nuo to, jog vaikui parodoma, kaip teisingai elgtis tam tikroje eismo situacijoje, o paskui pateikiami realūs nutikimai iš gyvenimo – avarijos, realiai parodoma, kokios skaudžios nelaimės atsitinka neatsargiems žmonėms. Taip vaikai daug geriau įsisavina informaciją.

Be to, jau mokykloje mažyliams aiškinama, kaip elgtis įvykus avarijai ar avarinėje situacijoje, kaip reikėtų suteikti pirmąją pagalbą.

Geležinkeliuose – savižudiškos pramogos

Šį rudenį neapsikentę nesiliaujančių incidentų, investuoti į vaikų ir suaugusiųjų švietimą ryžosi netgi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kurios specialistai kiekvienais metais fiksuoja neįtikėtino kvailumo avarijas geležinkelio pervažose.

„Mūsų šalyje geležinkeliai keturračių kelius kerta 583 vietose. Visose jose eismas reguliuojamas šviesoforų ir garsinės signalizacijos. Sankirtose su intensyvesnio eismo keliais įrengti automatiniai pakeltuvai – užtvarai. Tačiau kartais ne tik šių dalykų, bet netgi judančių traukinių kai kurie vairuotojai sugeba „nepastebėti“ ir juos taranuoti“, – konstatavo „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Zabarauskas.

Jo teigimu, 2005 m. geležinkeliuose įvyko 15 susidūrimų pervažose ir dar 52 nelaimės, kuriose 55 žmonės buvo sužeisti, o 37 žuvo. Pernai automobilininkai traukinius taranavo 13 kartų, iš viso buvo sužaloti 56 asmenys, iš kurių 37 – mirtinai.

Šiais metais per pirmuosius 7 mėnesius geležinkeliuose jau žuvo 17 žmonių.

Vienas „Lietuvos geležinkelių“ vadovų, komentuodamas šiuos dalykus pastebėjo, kad daugeliu atvejų žmonės nelabai įsivaizduoja, kuo jie rizikuoja mesdami iššūkį traukiniui.

„Pastaraisiais metais labai dažnai formuojami prekiniai traukiniai, kurių bendras svoris viršija 5 tūkst. tonų ir kuriuos traukia du šilumvežiai, patys sveriantys po 120 tonų. Gero kelio atkarpose tokie traukiniai įsibėgėja iki 80 km/val., todėl net ekstremaliai stabdomi sustoja ne arčiau kaip už tūkstančio metrų. Keleiviniai traukiniai sveria mažiau, tačiau jų judėjimo greitis atskiruose ruožuose siekia 120 km/val., todėl stabdymo kelias taip pat yra labai ilgas. Nors lokomotyvai turi specialias konstrukcijas, turinčias sutrukdyti po ratais pakliūti ant bėgių esantiems pašaliniams daiktams, traukinio užkabinti automobiliai paprastai sumaitojami ir velkami po kelis šimtus metrų. Tik „laimingais“ atvejais nuo smūgio jie nusviedžiami į šalikelę“, – pasakojo V.Zabarauskas.

Jo teigimu, sunkiasvorių traukinių keliamos grėsmės dažnai nesuvokia ir vaikai, žaisdami greta bėgių ar itin savotiškai „pramogaudami“ – kraudami ant bėgių įvairius daiktus, mėtydami akmenis ir pan.

Mėgindami užbėgti tokiems nutikimams už akių šiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ su Transporto policija rengiasi aplankyti netoli geležinkelių esančias mokyklas, surengti pokalbius apie šiuos dalykus ir paaiškinti, kuo tokie žaidimai gali baigtis.