Kaip šios rudeniškos sąlygos didina vairavimo riziką? Ką lengvųjų automobilių vairuotojams svarbu žinoti važiuojant šalia sunkiasvorio transporto? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas.
– Ruduo vairuotojams yra vienas iš sudėtingiausių laikotarpių. Jūs esate daręs eksperimentų apie tai, kaip lengvųjų automobilių vairuotojai jaučiasi patekę į vandens rūką, kuris sklinda iš sunkiasvorių automobilių. Papasakokite apie šias patirtis.
– Vakar mačiau vaizdo įrašą iš to eksperimento. Darėme jį autodrome šalia Kuršėnų. Mūsų vadybininkai ir darbuotojai ten dalyvavo. Jie žinojo, kad kažkurią sekundę turi pliūkštelėti vanduo ant priekinio stiklo ir kad šalia stovi kamera, bet kai kurie vis tiek riebiai nusikeikė. Iškart nesimato kelio, o kai situacija yra netikėta, būna dar sunkiau.
– Važiuojant ir lenkiant sunkvežimį esant šlapiai kelio dangai galima patekti į tą nematomą zoną. Ką reikėtų daryti? Kirsti greičiau, lėčiau, o gal nelenkti?
– Reikia įvertinti situaciją. Važiuoti automagistralėje yra viena, o kita – lenkti dvipusio eismo kelyje. Automagistralėje būna atvejų, kai atrodo, kad viskas yra tvarkoje, bet susiformuoja bala ir lenkiant vilkiką vanduo šliūkšteli ant priekinio stiklo. Lenkiant vilkiką reikia būti tam pasiruošus, įsijungti valytuvus, laikyti vairą dviem rankomis ir žinoti, kad tokia situacija gali atsitikti. Lenkiant dvipusio eismo kelyje situacija yra dar sudėtingesnė. Jei neįvertinsi to, kas gali būti priekyje, bus dar sunkiau. Neskubėkime, atstumai Lietuvoje yra nedideli ir penkios minutės nieko nelemia.
– Ar sunkvežimio vairuotojas, matydamas, kad sukels daug purslų, gali kažką padaryti, kad lengvojo automobilio vairuotojui būtų saugiau?
– Vargu ar jis galėtų pradėti rodyti kažkokius signalus. Vilkikai automagistralėje juda palyginti negreitai. Tiek darbuotojams, tiek vaikų tėvams kartojame, kad reikia laikytis atstumo, neskubėti ir įvertinti situaciją. Negalima suplanuoti reakcijos nutikus vienokiai ar kitokiai situacijai, bet pačią situaciją galima numatyti.
– Motociklininkai sako, kad sunkvežimį geriau aplenkti kuo greičiau ir tada važiuoti savu greičiu. Ar jie sako teisybę?
– Teisybę. Aš irgi stengiuosi leistino greičio ribose aplenkti vilkiką greičiau ir nevažiuoti šalia. Atrodo, kad vilkiko vairuotojas sėdi labai aukštai, bet jis turi labai daug aklų zonų ir gali tavęs nematyti. Ant vilkikų durų yra geltoni lipdukai, kurie byloja, kad esi aklojoje zonoje.
– Kartais patenku į naujausių sunkvežimių bandymus. Jie koncentruotai deklaruoja, kad vairuotojas sėdi kaip kosminiame laive ir viską mato. Ne visai?
– Ne visai. Mes darėme eksperimentą apie akląsias zonas. Nustebsite, kiek aplink vilkiką yra aklųjų zonų, nors atrodo, kad vairuotojas sėdi viršuje. Įdomu tai, kad naujesni automobiliai turi signalus ant veidrodėlių. Tai padeda suprasti, kurioje vietoje esi nematomas.
– Ar jūsų mokymo metodai laikui bėgant keičiasi?
– Taip, tikrai keičiasi. Vairuotojai „Girtekoje“ turi praeiti reguliarius mokymus. Darbuotojai, kurie važinėja į Skandinaviją, prieš kiekvieną žiemą turi praeiti papildomus vienos dienos mokymus, nesvarbu, ar jie dirba penkiolika metų, ar dvejus metus. Turime labai mažai vairuotojų, kurie sako, kad viską moka. Vairavimo stažas gali būti ilgas, bet technologijos vis tiek eina į priekį. Dabar vilkikai yra labai išmanūs, turi topografijas, nusileidimus, pakilimus į kalną ir gali nusistatyti elektroninius veidrodžius. Kiekvienam žmogui reikia priprasti, įsėdus iš senesnio automobilio į naujesnį. Mes mokome vairuotojus, kad reikia susipažinti su naujovėmis. Negerai, jei neišnaudoji pusės vilkiko funkcijų. Mes apie tai labai daug pasakojame.
– Dažnai kalbama apie tai, kad dirbtinis intelektas pakeis daug darbų ir kad sunkusis transportas važiuos pats. Ar tikite tuo?
– Tai labai įdomi tema, apie kurią galima diskutuoti ilgai. Mano asmenine nuomone, kai atsiras autonominiai vilkikai, galimai nebereikės logistikos kompanijų. Ar negalės pats klientas nusipirkti vilkiko ir pats pervežinėti krovinių? Tai visiškai pakeistų industriją.
Kalbant apie dirbtinį intelektą ir jo panaudojimą, mes turėjome ne vieną projektą, nors jie nėra iki galo sėkmingi. Mūsų svajonė yra sistema, kuri pagal vairuotojo elgseną nuspėtų, ar jis gali sukelti avariją. Aš labai laukiu to.
– Telefonai atima labai daug dėmesio. Kaip jūs kovojate su tuo? Vairuotojai dažnu atveju gali tapti televizoriaus žiūrėtojais už vairo.
– „Girtekos“ vairuotojų akademijoje labai daug kalbame apie tai. Poilsis tarp važiavimų yra 9–11 valandų.
Turėjome labai įdomų atvejį. Ispanijoje vyko mokymai apie išmaniuosius čiužinius, kurie matuoja žmonių miegą. Mes pradėjome analizuoti, ar negalėtume turėti tokių čiužinių vairuotojų kabinose, kurie matuotų, kaip vairuotojas ilsisi. Mes skiriame labai didelį dėmesį poilsiui. Vairuotojas tarp važiavimų tikrai turi ilsėtis.
– Kai sunkiojo transporto ir lengvojo automobilio vairuotojai abu žiūri telefoną, kažkurioje vietoje jie susitinka.
– Prieš mėnesį teko lankytis Amerikoje ir aplankyti didžiausias transporto įmones. Ten reguliavimas yra truputį kitoks. Įmonės filmuoja tiek vairuotojo kabiną, tiek viską, kas vyksta priekyje kelionės metu. Jei vairuotojas pravažiuoja mirksintį šviesoforą ar kerta linijas, dirbtinis intelektas pasako apie tai transporto vadybininkui. Apie tokius dalykus galvojame ir mes. Aišku, ne visus miestus galima filmuoti, bet tai yra labai gera prevencija.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai