Investicijų nauda

Speciali įranga leidžia išmatuoti pro ją pravažiuojančios kiekvienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį.

Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai.

Pasiūlyti trys galimi nuotolinės taršos stebėsenos modeliai. Efektyviausiu siūloma laikyti hibridinį variantą – keliuose naudoti ir stacionarią, ir kilnojamą įrangą. Tai leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių. Tokiems automobiliams būtų taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.

Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per penkiolikos metų laikotarpį siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 600 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad įdiegus nuotolinę taršos kontrolę kasmet būtų galima sumažinti kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų – 6,4 proc. (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 proc. (193 t), o anglies monoksido – net 50 proc. (5 817 t).

Įsipareigojimai ir tikrovė

Remiantis nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje – 2023 m. jis sudarė beveik 60 proc. viso Lietuvoje išmesto šio teršalo kiekio.

Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti azoto oksidų kiekį 48 proc. (palyginti su 2005 m.), o iki 2030 m. – 51 proc., tačiau iki 2023 m. jų pavyko sumažinti tik 32,7 proc. Dėl 2020 m. įsipareigojimų neįgyvendinimo 2023 m. pradėta ES teisės pažeidimo procedūra.

Efektyviausias – hibridinis variantas su stacionaria ir kilnojama įranga.

Prie didelės oro taršos prisideda senstantis automobilių parkas – vidutinis lengvųjų automobilių amžius jau viršija šešiolika metų, o tokios transporto priemonės daug dažniau neatitinka jų techninei būklei keliamų aplinkosauginių reikalavimų.

Senesni nei penkiolikos metų dyzeliniai lengvieji automobiliai taršos normų neatitinka beveik septynis kartus dažniau nei penkerių metų transporto priemonės.

Iškalbingi rezultatai

2021 m. Vilniuje, naudojant nuotolinę taršos stebėjimo įrangą, buvo atlikti bandomieji matavimai, patikrinta daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių.

Rezultatai parodė, kad 2–4 proc. automobilių sukelia net apie pusę miesto transporto taršos. Didžiausi taršos šaltiniai – senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.

Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2 000 žmonių.