Pasikeitus važiavimo sąlygoms, automobilininkai privalo keisti ir vairavimo įpročius. Kada spusteli pirmosios šalnos ir prasideda šlapdribos atakos, kiekvieną rudenį galima spręsti pagal policijos suvestines. Beveik kiekvienais metais meteorologinius kaprizus atspindi eismo priežiūros tarnybos fiksuojamas beveik dukart išaugantis techninių avarijų skaičius. Neteisingai įvertinus pailgėjusį stabdymo kelią ir pakitusias saugaus greičio ribas, nemalonumai tyko beveik kiekviename posūkyje.

Ko reikėtų labiausiai saugotis artėjančią žiemą ir kaip geriau pasiruošti galimiems nemalonumams, pataria automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius.

– Kokio slidaus kelio labiau reikėtų saugotis: puraus sniego, plikšalos, šlapio sniego pliurzos?

– Iš tiesų šie dalykai skiriasi. Saugiausias slidumas – susigulėjęs, bet nesuplūktas iki blizgesio sniegas. Tiesa, kai kuriuose ruožuose toks sniegas gali dengti ledą, ant kurio užvažiavęs neįgudęs vairuotojas gali prarasti automobilio kontrolę. Žinoma, jei mašina važiuoja tiesiai ir nėra veikiama jokios išcentrinės jėgos, nieko neatsitiks. Tačiau darant kad ir nedidelį posūkį, stabdant, lenkiantis su kitu automobiliu, „gavus“ stiprų vėjo gūsį – galima akimirksniu pradėti slysti šonu. Tas pats gali atsitikti, jei automobilio ratų geometrija nesureguliuota ir mašiną „traukia“ į kurį nors šoną.

– Patyrę automobilininkai iškritus pirmajam sniegui primygtinai siūlo važiuoti į kokią nors aikštelę ir pasitreniruoti vairuoti pasikeitusiomis sąlygomis. Kokius pratimus patartumėte daryti?

– Būtina pajusti, kaip automobilis „elgiasi“ kritinėmis situacijomis: staiga greitėjant ir stabdant, kas atsitinka manevruojant vairu. Pajudėti iš vietos reikėtų bandyti sankabos pedalą atleidžiant varikliui dirbant tuščia eiga, ir tik pradėjus ratams suktis, švelniai prisiglausti prie akceleratoriaus, kad apsukos padidėtų vos keletą šimtų apsukų per min. Jei šiuos dalykus darysite greitai, automobilis buksuos vietoje.

Derėtų akcentuoti, kad į gatvę negalima važiuoti su vasarinėmis ar nudilusiomis universaliomis padangomis. Reikėtų įsikalti į galvą, kad padangos tiek žiemą, tiek vasarą yra pats svarbiausias saugų judėjimą lemiantis veiksnys ir netgi automobilių gamintojai daugelį parametrų skaičiuoja, išeities tašku laikydami tam tikrų charakteristikų ratus. Vertėtų pamiršti „gerai atrodančius“ ratlankius su plačiomis, žemo profilio padangomis – būtina naudoti techniniuose aprašymuose nurodyto dydžio padangas. Aš patarčiau rinktis dygliuotas.

Antras svarbus pratimas – stabdymas. Derėtų pabandyti įsibėgėjus stabdyti skirtingais režimais, nuo švelnaus lėtėjimo iki staigaus kirčio per stabdžio pedalą, ir analizuoti, kaip kuriuo atveju elgėsi automobilis bei elektroninės stabdymo sistemos. Bet kuriuo atveju, šį veiksmą reikia šlifuoti tol, kol automobilis sustos nė karto neužsiblokavus ratams. Po vasaros beveik visų vairuotojų koja būna „sunki“ ir išprovokuoti nevaldomą mašinos slydimą (iki dugno nuspaudus stabdį mašina slysta ankstesnio judėjimo kryptimi, nereaguodama į vairą) galima akimirksniu.

Verta susirasti uždarą, bet su aukštais borteliais aikštelę ir pradėti stabdyti pamažu didinant greitį. Net jei automobilis turi ABS sistemą, vis tien verta pasitreniruoti, nes stabdymo kelias žiemą būna visiškai kitoks, o ir pačios ABS sistemos paprastai turi keletą skirtingų veikimo algoritmų.

Be to, slidžiame kelyje tiesiog būtina matyti kas vyksta už ta pačia kryptimi judančios mašinos ir ar nėra kokių nors kliūčių, galinčių priversti staiga stabdyti.

– Kokie automobilio konstrukcijos ypatumai turi daugiausia įtakos saugiam važiavimui?

– Bene daugiausia lemia tai, kurie mašinos ratai yra varantieji. Didžiausią pranašumą turi važinėjantys su visų keturių ratų pavarą turinčiais automobiliais. Tiesa, labai svarbu įsisąmoninti, kad „kvadriniai“ automobiliai įsibėgėja sparčiai ir yra lengvai valdomi, tačiau jų stabdymo kelias toks pat ar net ilgesnis (dėl didesnės masės) kaip ir visų kitų mašinų. Reikėtų saugotis, kad nesusiformuotų saugumo iliuzija.

Šiek tiek mažiau slys vairuojantieji priekinių ratų varomas mašinas, o subtiliausiai vairuoti priversti galinių ratų varomų automobilių šeimininkai.

Apskritai kiekvienas automobilis kitoks ir tie patys slydimo procesai turi skirtingas atsiradimo priežastis bei skirtingus priešnuodžius. Tarkim galinių ratų varomas BMW ir „Porsche“ slidžiame kelyje elgsis skirtingai, nes jų bendroji masė ir svorio išdėstymo centrai skiriasi. Vienintelis teisingas būdas norint išsiaiškinti kas yra kas – pačiam susirasti aikštelę, pastudijuoti mašinos elgesį ir pajusti slydimo ribas. Visiškai universalių patarimų, kaip kokiu atveju elgtis, duoti negalima. Išimtimi reikėtų laikyti aksiomą, kad žiemą transporto sraute privalu laikytis kur kas didesnių atstumų tarp ta pačia kryptimi judančių automobilių.

– Vis dėlto, ką daryti, kai automobilis pradeda slysti?

– Automobilį stabilizuoti galima išmokus variklį perjungti į tokį režimą, kai jis tik palaiko mašinos riedėjimą pastoviu greičiu, bet nei pristabdo, nei pagreitina judėjimo. Tai vienas labiausiai stabilizuojančių veiksnių, nes tiek per didelis „gazavimas“, tiek visiškas akceleratoriaus pedalo atleidimas provokuoja ratų slydimą. Žinoma, išlaikyti optimalų ratų sukimąsi, neleidžiant jiems buksuoti ir slysti, stabdant yra labai sunku. Tiksliai tai padaryti galima tik daug kartų pabandžius. Pravartu pabandyti kaire koja švelniai spausti stabdį, kad kaladėlės prisiglaustų prie stabdžių diskų ir neleistų ratams prasisukti.

Jei vis dėlto mašina pradėjo slysti ir matote, kad nepavyks sustoti iki kliūties, bandykite automobilį sukti prie šaligatvio ir stabdytis remiantis į kelkraštį. Smūgis ir nuostoliai bus ne tokie skausmingi, jei trenksitės tiesiai, o ne susuktais ratais.

– Kokia yra manevravimo vairu specifika žiemą?

– Pagrindinis dalykas, kurį reikia išmokti vairuotojui – justi ratų reakciją į kelią. Jei vairas tapo labai „lengvas“, reiškia sukibimas prastas ir vienintelis būdas išvengti nepageidaujamo automobilio slydimo – nedaryti staigių judesių.

Beje, jokiu būdu negalima bandyti jungti žemesnės pavaros sukant – tai reikia padaryti prieš pradedant sukti vairą. Derėtų įsijungti tą pavarą, kuria tikitės iš posūkio išvažiuoti. Azartiškiems vairuotojams taip pat derėtų atsisakyti įpročio nardyti iš juostos į juostą, lenkiant lėčiau judančius eismo dalyvius. Net jei pats esate geras vairuotojas, tokie manevrai gali sutrikdyti vairuojančius prasčiau ar neturinčius gerų padangų ir išprovokuoti avarinę situaciją.